Kas padega Europos miestus?

Paskutinį spalio šeštadienį Berlyno Prenzlauer Berg rajone skraidė buteliai, pirotechnika ir kiaušiniai, o Frankfurto prekybinėje Zeil gatvėje buvo plėšiamos parduotuvės. Prancūzijoje kilusi jaunimo protestų banga dabar jau Vokietijoje, o jai iš paskos seka jaunimo riaušės. Klausimas, kas pila žibalo į ugnį, yra pagrįstas. Tik atsakymas nėra toks paprastas, kokio daugelis norėtų.

Trumpas priminimas čia pravers, nes banga ritosi greitai. Kaip parodė ankstesnės Innohub analizės, jau Paryžiaus gatvėse sąskaitą teko apmokėti verslui. Prancūzijoje moksleivių judėjimas augo kelias savaites, kol spalio 17 d. demonstracijos prieš pragyvenimo brangimą ir prastą mokyklų būklę visoje šalyje išsprūdo iš kontrolės. Limože kaukėti protestuotojai padegė 143 metų senumo rotušę, o, kaip teigė premjeras Sébastien Lecornu, visoje šalyje buvo sulaikyta 1 200 žmonių. Po savaitės Italijos miestuose buvo mėtomi buteliai ir akmenys, o policija aštuoniuose miestuose trumpam sulaikė 371 žmogų, iš jų 110 nepilnamečių. Hagoje prekybininkai užkalė langus iš anksto, kai pokalbių grupėse plito kvietimai į Gen Z protestą, iš dalies ir į chuliganizmą bei vandalizmą, o dalis prekybininkų sulaukė grasinimų.

Vokietijoje iniciatyva Gen Z regelt spalio 31 d. pakvietė į taikias demonstracijas maždaug trisdešimtyje miestų. Policijos duomenimis, į gatves išėjo daugiau nei 65 000 žmonių, organizatorių teigimu – apie šimtą tūkstančių, o reikalavimai buvo susiję su mokyklų finansavimu, pragyvenimo kaina ir klimatu, taip pat su prieštaravimu šauktinių tarnybai. Diena praėjo daugiausia ramiai. Vakaras – ne. Berlyne nuo Rosenthaler Platz Prenzlauer Berg link pajudėjo atskira vakarinė eisena, nesusijusi su taikia demonstracija prie Brandenburgo vartų, kurios organizatoriai pareiškė už vakarinę eiseną neatsakantys. Policijos vertinimu, eisenoje buvo apie 3 500 žmonių, nors laukta 500. Iš eisenos buvo mėtomi buteliai ir pirotechnika, į netoliese esančias parduotuves – akmenys ir kiaušiniai, o 27 policininkai buvo lengvai sužeisti. Frankfurte nukentėjo daugiau nei šimtas policininkų, o sulaikytiems 54 įtariamiesiems buvo nuo 13 iki 29 metų. Visoje šalyje, naujienų agentūros dpa duomenimis, užfiksuota mažiausiai 250 sulaikymų.

Berlyno atveju yra viena detalė, verta dėmesio. Miesto vidaus reikalų administracijos duomenimis, į demonstracijas mobilizavo tiek kairiųjų ekstremistų veikėjai, tiek vadinamojo su užsieniu susijusio ekstremizmo (auslandsbezogener Extremismus) atstovai, o tikslas tikriausiai buvo užvaldyti protestus ir juos radikalizuoti. Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba įspėjo apie tą patį: prisijungti galėtų dalis kairiųjų ekstremistų aplinkos ir pavienės su užsieniu susijusio ekstremizmo grupės. Vokiškas terminas reiškia Vokietijoje veikiančias ekstremistines grupes, kurių šaknys glūdi užsienio konfliktuose, be kita ko, ir Artimuosiuose Rytuose. Tai rimtas įspėjimas, tačiau tai nėra teiginys, kad kokia nors svetima valstybė valdytų Berlyno gatves.

Ką tad žinome apie užsienio įtaką? Daugiau, nei daugelis mano. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija spalio 7 d. iškvietė Irano ambasadorių, nes iš oficialių Irano užsienio reikalų ministerijos paskyrų buvo skleidžiamas melagingas turinys apie moksleivių judėjimą; Paryžiaus teigimu, toks turinys buvo visiškai nepriimtinas. Europos nevyriausybinių organizacijų tinklas Alliance4Europe išanalizavo daugiau nei 547 000 įrašų devyniomis kalbomis. Jo duomenimis, rusiškas Pravda tinklas apie neramumus Prancūzijoje paskelbė 1 018 straipsnių 28 svetainėse, o su operacija Doppelgänger siejamas botų tinklas išsiuntė 639 koordinuotas žinutes prancūzų, vokiečių, anglų ir lenkų kalbomis. Per šešias savaites iki spalio 17 d. jos buvo peržiūrėtos maždaug 7,4 mln. kartų. Vienas iš tinklo šūkių atskleidžia tikslą: kiekvienas į Kyjivą išsiųstas euras yra pavogtas iš mūsų bendros gerovės.

Maskva nesukūrė jaunimo nusivylimo, tačiau daro viską, kad tas nusivylimas atsigręžtų prieš Ukrainą ir Europos Sąjungą.

Ne mažiau svarbu pasakyti, ko nežinome. Prezidentas Emmanuel Macron yra pareiškęs, kad nėra įrodymų apie užsienio kišimąsi į pačius įvykius, nors po jų informacinė manipuliacija vyko. Alliance4Europe išvada ta pati: protestai kilo Prancūzijoje, o įrodymų apie užsienio iniciatorių nerasta. Anonimu likęs ES pareigūnas Euronews sakė, kad ES neturi informacijos ar tvirto patvirtinimo, jog už įvykių slypėtų užsienio informacinė manipuliacija, o, kaip skelbia Financial Times, ES reguliuotojai tiria galimą Rusijos, Irano ir Alžyro įtaką internete. Tai įtarimas, o ne nustatytas faktas. Dėl Vokietijos institucijos iki šiol viešai nepateikė informacijos, kad smurtą Berlyne ar Frankfurte būtų organizavusi svetima valstybė. Atviras klausimas – kas skleidė kvietimus rinktis ir iš kokių paskyrų. Tai išsiaiškinti – saugumo institucijų darbas, o ne apžvalgininko spėlionės.

Iš to išplaukia dvi klaidos, kurių Europa turi vengti. Pirmoji – naivumas. Kremliaus scenarijus jau daugelį metų tas pats: jis neišranda plyšių, o juos suranda ir pleištu plečia, ir šįkart jo žinutės vokiečių ir lenkų kalbomis sklandė jau kelias savaites prieš tai, kai Frankfurte buvo išdaužtas pirmasis langas. Antroji klaida – patogus atpirkimo ožys. Jei kiekvienas akmuo aiškinamas kaip Maskvos mestas, politikai išsisuka lengvai. Protestų šerdyje – kainos, būstas, atlyginimai ir nykstančios viešosios paslaugos, ir tai yra tikri rūpesčiai. Tas pats pasakytina apie diskusiją dėl riaušininkų kilmės. Heseno vidaus reikalų ministras Roman Poseck apibūdino smurtautojų minią kaip daugiausia migrantų kilmės, tačiau, dpa duomenimis, dauguma Frankfurte sulaikytųjų buvo Vokietijos piliečiai. Nė viena iš šių žinių nepateisina ištisos gyventojų grupės stigmatizavimo, nes nusikaltimas visada priklauso jį padariusiajam.

Sąskaitą bet kuriuo atveju apmoka verslininkas. Frankfurto Zeil gatvėje buvo apiplėštos penkios parduotuvės, Berlyne akmenys skriejo į netoliese esančias parduotuves, o Hagoje faneros plokštės iškilo dar prieš tai, kai kas nors įvyko. Nyderlandų verslo organizacijos VNO-NCW ir MKB-Nederland pavadino šį vaizdą giliai liūdnu. Retas nedidelės gatvės parduotuvės savininkas turi komunikacijos skyrių ar rezervinį fondą. Dauguma turi draudimo išskaitą, prarastą vakarinį klientų srautą ir klausimą, ar žmonės išdrįs grįžti į miesto centrą. Miesto gyvybingumas remiasi būtent tokiomis parduotuvėmis, ir jis stebėtinai trapus.

Ką tad daryti? Pirma, taiki demonstracija ir smurtas turi būti aiškiai atskirti: pirmoji yra saugotina teisė, antrasis – nusikaltimas, po kurio turi sekti greitas nuosprendis. Antra, ES skaitmeninių paslaugų aktas turi būti taikomas visu svoriu, nes platformos vis dažniau rašo tikrovę. Platformos turi sustabdyti koordinuotą neautentišką sklaidą dabar, o Komisija negali laukti, kol rizika taps sisteminė. Gebėjimas atpažinti užsienio skaitmeninę įtaką, panašus į Prancūzijos Viginum, turi būti kiekvienoje valstybėje narėje ir bendrame situacijos vaizde. Trečia, jaunimo rūpesčius dėl būsto, mokyklų ir kainų reikia vertinti rimtai, o atsakymas slypi konkurencingume, gerai veikiančioje bendrojoje rinkoje ir būsto statybos kliūčių šalinime. Subsidijomis to neišspręsi.

Apie Ukrainą reikia kalbėti tiesiai, nes būtent per ją Kremlius bando nukreipti jaunimo nusivylimą. Teiginys, kad parama Ukrainai atimama iš jaunimo, yra pasakojimas, kurį Maskvos tinklai uoliai skleidžia. Tikrovė yra priešinga. Ukraina gina visos Europos laisvę ir saugumą, taip pat ir tų Berlyno bei Paryžiaus jaunuolių, kurie dabar reikalauja sau geresnės ateities. Todėl parama Ukrainai turi išlikti stipri – kariniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu. Tai Europos jaunimo ateities gynimas, nes be saugumo nėra nei augimo, nei investicijų, nei tų darbo vietų, kurių jaunimas visiškai pagrįstai reikalauja. Pačios Rusijos sunkumai neatleidžia Europos nuo šios atsakomybės, o ją tik didina.

Patys ukrainiečiai rodo, kas yra atkaklumas. Birželį paskelbtoje Ukrainoje veikiančių Amerikos prekybos rūmų (AmCham Ukraine) ir Citi apklausoje 92 procentai atsakiusių narių įmonių visiškai veikė vykstant daugiau nei ketverius metus trunkančiam plataus masto karui, o 87 procentai ketino išlaikyti tokio paties lygio investicijas arba jas didinti. Kiekvienas Europos verslininkas supranta, ko tai reikalauja, kai raketos smogia į infrastruktūrą, o darbuotojai šaukiami į karo tarnybą. Ukrainos verslininkai, jūsų atkaklumas nusipelno visos Europos pagarbos. Jūs išlaikote savo šalį ir kartu dalį Europos saugumo, ir neturėtumėte to daryti vieni.

Gen Z regelt paskelbė dalyvausianti naujose demonstracijose maždaug po trijų savaičių nuo spalio demonstracijų. Tada pamatysime, ar Europa išmoko atskirti tikrą susirūpinimą, gatvės smurtą ir svetimą kurstymą. Jei ne, sąskaitą vėl apmokės tie, kurie rytą pakelia savo parduotuvės žaliuzes.

Šaltiniai

• Prancūzijos užsienio reikalų ministerija: Iran – Convocation de l’ambassadeur de la République islamique d’Iran (2026-10-07) — Irano ambasadoriaus iškvietimas dėl dezinformacijos apie moksleivių judėjimą
• Alliance4Europe: EU Unrest Report – How France’s October 2026 protests were manipulated, then retold abroad (2026-10) — Pravda ir Doppelgänger tinklų skaičiai, išvada apie vietinę protestų kilmę
• Euronews: No evidence foreign powers sparked Europe’s riots, but they exploited them (2026-10-21) — Macrono, Europos Komisijos ir Italijos gynybos ministro pareiškimai
• Il Sole 24 Ore / Financial Times: EU investigates pro-Russian disinformation linked to street protests (2026-10-21) — ES reguliuotojų tyrimas, įtariamos Rusija, Iranas ir Alžyras
• Euronews (vokiškai): Gen-Z-Proteste in Berlin – Radikale Gruppen übernehmen (2026-10-31) — Berlyno eisena, dalyvių skaičius ir vidaus reikalų administracijos vertinimas
• Stuttgarter Nachrichten: Bilanz einer Krawallnacht (2026-11-01) — 27 lengvai sužeisti policininkai Berlyne, naujos demonstracijos po trijų savaičių
• dpa-AFX / ARIVA: Krawalle nach Jugend-Demos (2026-11-01) — Dalyvių skaičiai, Frankfurte sulaikytieji ir daugiau nei 250 sulaikymų visoje šalyje
• Euronews: Wages vs prices – the economic pressures behind Europe’s protests (2026-10-19) — Ekonominės protestų priežastys
• IamExpat: Shops in The Hague board up ahead of Gen Z protest on Saturday (2026-10-30) — Hagos parduotuvių apsauga ir kvietimai pokalbių grupėse
• NL Times: Interior minister: alarming messages about Gen Z riots in Dutch cities this weekend (2026-10-30) — VNO-NCW ir MKB-Nederland komentaras, kvietimai pokalbių grupėse
• ZDFheute: Krawalle und Plünderungen überschatten “Gen Z regelt” (2026-11-01) — Įvykiai Frankfurte, Kelne ir Berlyne, institucijų komentarai
• Münchner Merkur / leinetal24: Verfassungsschutz warnt vor Linksextremisten (2026-10-28) — Išankstinis Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos įspėjimas
• France 24: Yellow vests throw their weight behind mounting student protests (2026-10-17) — Spalio 17 d. įvykiai Prancūzijoje, Limožo rotušė ir sulaikymai
• Euronews: Protests sweep across Europe (2026-10-24) — Sulaikymai Italijoje ir nepilnamečiai
• AmCham Ukraine: 92% operational, 87% investing – business confidence in Ukraine remains strong amid Russia’s war (2026-06-23) — AmCham Ukraine ir Citi narių apklausa: veiklos pajėgumas ir investicijų planai karo metu