Elektros kainos verslui: ar pigesnės laukti neverta?

Energetikos rinka stabilizavosi, tačiau augantis elektros poreikis verčia įmones ieškoti naujų būdų valdyti sąnaudas ir investuoti į ateitį.

Elektros kainos verslui jau kuris laikas yra ne tik apskaitos eilutė, bet ir strateginis galvosūkis. Energetikos rinka po audringų metų atrodo stabilizavosi, tačiau viltis, kad elektra atpigs iki senesnių laikų lygio, kasmet blėsta. Vis daugiau įmonių vadovų savęs klausia ne „kada atpigs?“, o „kaip prisitaikyti, kad kaina nepakenktų verslui?“.

Tai klausimas, kurį verta užduoti kiekvienai mažai ir vidutinei įmonei, nepriklausomai nuo sektoriaus. Energijos sąnaudos šiandien veikia ne tik pelną, bet ir konkurencingumą rinkoje, kurioje kiekvienas euras skaičiuojamas. Apie šią temą diskutavo ir „Žinių radijo“ laidos „Verslo pulsas“ svečias, „VEESLA Energy“ direktorius Evaldas Jakubavičius – tema, kuri vienodai aktuali ir gamybos įmonei, ir mažai paslaugų bendrovei.

Kodėl elektros kainos verslui nebegrįš į senus laikus?

Energetikos sektoriaus apžvalgos sutaria dėl vienos tendencijos: nors kainų svyravimai sumažėjo, bendras elektros poreikis toliau auga. Duomenų centrai, elektromobiliai ir gamybos elektrifikacija reiškia, kad paklausa rinkoje nesiruošia mažėti, net jei šiandienos kainos atrodo gerokai ramesnės nei krizės metais.

Augantis poreikis reiškia, kad kaina ilgainiui veikiau įsitvirtins aukštesniame lygyje, nei sugrįš į praeitį. Tai nėra vienos šalies ar vieno sektoriaus reikalas – panašius procesus stebi visos Baltijos šalys, kurių energetikos rinkos yra glaudžiai susijusios. Verslui tai signalas: vietoj to, kad lauktų pigesnės elektros, verta pradėti galvoti, kaip valdyti sąnaudas nepriklausomai nuo to, kokia kaina bus biržoje rytoj.

Ar nestabilumas gali tapti postūmiu ieškoti naujų sprendimų?

Nenuostabu, kad tokia situacija verčia verslą permąstyti įpročius. Didelės, nenuspėjamos sąnaudos retai ateina viena – kaip esame rašę ir apie politinio ir ekonominio nestabilumo sąskaitą verslui, nestabilumas vienoje srityje dažnai atsispindi ir kitose – kainose, logistikoje, investicijų planuose.

Kita vertus, krizės dažnai tampa inovacijų katalizatoriumi. Panašiai, kaip daugelis lemiamų išradimų gimė sudėtingiausiu metu, dabartinis energijos kainų spaudimas skatina verslą ieškoti naujų, iki šiol neišnaudotų sprendimų – nuo nuosavos gamybos iki protingesnio vartojimo. Įmonės, kurios šiandien investuoja į tokius sprendimus, rytoj turės pranašumą prieš tas, kurios tiesiog laukia, kad situacija pasikeis savaime. Kitaip tariant, energijos kaina tampa ne tik iššūkiu, bet ir dingstimi atsinaujinti.

Saulės elektrinės ir energijos kaupikliai: taupymas ar strateginis sprendimas?

Saulės elektrinės ir energijos kaupikliai verslui dažnai pristatomi kaip taupymo priemonė, tačiau vis daugiau įmonių jas vertina kitaip – kaip strateginę investiciją į nepriklausomybę nuo rinkos kainų svyravimų. Nuosava gamyba leidžia bent dalį suvartojamos energijos „užšaldyti“ ties žinoma kaina ilgiems metams į priekį, o kaupiklis – panaudoti pačiu pigiausiu metu pagamintą energiją tuomet, kai jos labiausiai reikia.

Kada investicija į energetiką atsiperka?

Kaip ir kiekviena ilgalaikė kapitalo investicija, sprendimas statyti saulės elektrinę ar įsigyti kaupiklį reikalauja skaičiavimų, o ne vien entuziazmo. Panašiai, kaip rašėme apie valiutos riziką investuojant, ilgalaikiai sprendimai visada susiję su neapibrėžtumu – klausimas yra, ar rizika pasiteisina ilgesniu laikotarpiu. Energetikos sektoriuje patirtis rodo, kad kuo ilgiau įmonė atideda sprendimą, tuo ilgiau ji priklauso nuo kainų, kurių pati nebekontroliuoja. Todėl investicijos grąžos skaičiavimas šiandien turėtų remtis ne praeities, o tikėtinos ateities energijos kainos scenarijumi, net jei tiksli grąžos data neaiški.

Protingesnis vartojimas – nuo duomenų iki automatizacijos

Energijos taupymas nebūtinai reiškia gamybos mažinimą. Vis daugiau įmonių investuoja į sistemas, kurios automatiškai perkelia energijai imlius procesus į pigiausias valandas arba įspėja, kai suvartojimas viršija nustatytas ribas. Tokie sprendimai primena principą, apie kurį rašėme kalbėdami apie tvarų verslo augimą, kuris prasideda nuo aiškių ribų – energijos vartojimui tai reiškia aiškias viršutines ribas ir automatinius įspėjimus, o ne rankinį stebėjimą kiekvieną dieną.

Duomenys taip pat leidžia priimti pagrįstesnius sprendimus. Taip, kaip duomenų analitika pardavimuose padeda įmonei geriau pažinti savo klientą, panašūs analitikos įrankiai energijos suvartojimo srityje leidžia tiksliai matyti, kur realiai nueina pinigai – ir ar investicija į naują įrangą, ar tiesiog elgsenos pokytis, atsipirktų greičiau. Ilgainiui tokia skaidri informacija tampa vertingesnė nei bet kokia vienkartinė nuolaida sąskaitoje.

Ką verslui verta įsidėti į galvą apie elektros kainas?

Elektros kainos per artimiausius metus tikriausiai nekris radikaliai, tad verslui verta veikti dabar, o ne laukti rinkos malonės. Trys dalykai verti dėmesio: pirma, sąnaudų valdymas tampa ne vienkartiniu projektu, o nuolatiniu procesu. Antra, nuosava energijos gamyba ir kaupimas yra vis rimčiau vertinama strateginė, ne tik taupymo, priemonė. Trečia, duomenys ir automatizacija leidžia priimti sprendimus greičiau ir tiksliau, nei bet kada anksčiau.

Įmonės, kurios šiandien investuoja laiką į šių klausimų supratimą, rytoj turės didesnį pasirinkimų laukas ir mažiau priklausys nuo to, kas vyksta elektros biržoje. Tai ir yra geriausia priežastis pradėti galvoti apie energetiką ne kaip apie neišvengiamą išlaidą, bet kaip apie valdomą verslo kintamąjį, kurį galima planuoti metams į priekį.

Verslui tai signalas: vietoj to, kad lauktų pigesnės elektros, verta pradėti galvoti, kaip valdyti sąnaudas nepriklausomai nuo to, kokia kaina bus biržoje rytoj.

Elektros kainos per artimiausius metus tikriausiai nekris radikaliai, tad verslui verta veikti dabar, o ne laukti rinkos malonės.

▶

Šaltiniai

• „Verslo pulsas“: Kaip verslui pasiruošti naujai energetikos realybei? — Žinių radijo laida su „VEESLA Energy“ direktoriumi Evaldu Jakubavičiumi.