Ar Lietuvos darbo valanda kuria augimą? Rinka, viešasis sektorius ir skola ES palyginime

Bendrojo vidaus produkto augimas beveik visada skamba kaip gera žinia. Tačiau pats augimo skaičius nepasako, iš kur tas augimas atsiranda. Ar jį kuria įmonės, parduodančios prekes ir paslaugas rinkoje, ar viešosios paslaugos, kurių vertė nacionalinėse sąskaitose apskaičiuojama pagal jų teikimo sąnaudas? Ir kokią augimo dalį finansavo skolinimasis? Peržiūrėjau naujausius Eurostato duomenis apie visas 27 ES valstybes nares. Atidžiau nagrinėju Lietuvą, o palyginimui pasirinkau Latviją, Estiją ir Lenkiją – artimiausias kaimynes, su kuriomis Lietuva dažniausiai ir lyginama. Užduodu du klausimus: kiek pridėtinės vertės sukuria viena dirbta valanda ir ar 2019–2025 metų augimas buvo rinkos sektoriaus augimas, ar viešojo sektoriaus plėtra.

Apie ką kalbama

Lyginant šalių produktyvumą, mano nuomone, sąžiningiausias pavienis rodiklis yra pridėtinė vertė, tenkanti vienai dirbtai valandai. Pridėtinė vertė – tai produkcijos vertė, atėmus įsigytas tarpines prekes ir paslaugas. Dirbtų valandų skaičius atspindi ir ne visą darbo laiką, ir atostogas, todėl palyginimo neiškreipia skirtingi užimtumo modeliai. Rodiklį apskaičiavau kiekvienai šaliai ir ekonominės veiklos sričiai to meto kainomis eurais bei pagal perkamąją galią (PGS – perkamosios galios standartas, dirbtinis valiutos vienetas, išlyginantis kainų lygio skirtumus). Rodiklis eurais rodo, kiek valanda verta tarptautinėje rinkoje. PGS rodiklis rodo, ką už ją galima nusipirkti savo šalyje.

Antrasis klausimas susijęs su viešuoju sektoriumi, ir čia reikia būti tiksliems, nes statistika skirtingose šalyse matuoja ne visai tą patį. Tiksliausias rodiklis yra valdžios sektorius (S13), apimantis centrinę valdžią, savivaldybes ir socialinės apsaugos fondus. Tačiau Eurostato duomenyse valdžios sektoriaus dalis užimtume pateikiama tik 8 ES šalims, ir Lietuvos tarp jų nėra, kaip nėra ir Latvijos, Estijos ar Lenkijos. Todėl daugiausia naudoju ekonominės veiklos grupę O–Q: viešasis valdymas ir gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas. Tai apytikris viešojo sektoriaus rodiklis, o ne tas pats dalykas. Į šią grupę patenka ir privatūs gamintojai: privačios klinikos, privačios mokyklos, nevyriausybinių organizacijų teikiamos slaugos paslaugos. Kita vertus, viešųjų įstaigų yra ir kitose veiklos srityse.

Ką rodo duomenys

Valandos vertė: Lietuva žemiau ES vidurio, bet Baltijos šalių viduryje

2025 metais Lietuvoje dirbta valanda vidutiniškai sukūrė 27,0 euro pridėtinės vertės. ES27 vidurkis buvo 47,8 euro, taigi Lietuva nuo vidurkio atsiliko 43,6 % ir užėmė 19-ą vietą tarp ES valstybių. Prieš dešimtmetį, 2015 metais, šis rodiklis to meto kainomis buvo 13,2 euro. Estijoje valanda sukūrė 31,4 euro, Latvijoje 22,5 euro, Lenkijoje 23,5 euro (išankstiniai duomenys). Lyderės buvo Airija (124,3 euro) ir Liuksemburgas (108,9 euro, išankstiniai duomenys). Airijos rodiklį kelia tarptautinių korporacijų intelektinė nuosavybė ir pelno apskaita, todėl jis tiesiogiai neatspindi airių darbo našumo.

Pagal perkamąją galią vaizdas gerokai pasikeičia. Lietuvos 33,5 PGS vieneto per valandą yra 30,0 % žemiau ES vidurkio, o šalis užima 20-ą vietą. Kainų lygis Lietuvoje žemesnis nei vidutiniškai ES, todėl eurais kukliai atrodanti valanda šalies viduje nuperka daugiau. Estija pagal perkamąją galią pasiekia 34,2 vieneto, Lenkija 32,1 (išankstiniai duomenys), Latvija 28,4. Taigi pagal perkamąją galią Lietuva beveik pasiveja Estiją, o skirtumas eurais daug labiau susijęs su kainų lygiu ir atlyginimais nei su pačiu darbo efektyvumu.

1 pav. Bendroji pridėtinė vertė per dirbtą valandą, eurais, to meto kainomis, 2025 m. p – išankstiniai duomenys. Šaltinis: Eurostat, nama_10_a10 ir nama_10_a10_e, autorės skaičiavimai.

Rinkos sektoriuje Lietuvos pozicija dar šiek tiek geresnė. Čia rinkos sektorius reiškia veiklas B–N be nekilnojamojo turto operacijų (L). Lietuvoje rinkos sektoriaus valanda sukūrė 28,4 euro, Estijoje 30,7 euro, Latvijoje 23,2 euro, Lenkijoje 25,0 euro (išankstiniai duomenys). ES27 vidurkis buvo 46,6 euro. Pagal perkamąją galią Lietuvos rinkos sektorius pasiekė 35,2 PGS vieneto ir užėmė 19-ą vietą ES, aplenkdamas Estiją (33,4). Nekilnojamojo turto veikla neįtraukiama, nes jos pridėtinė vertė apima priskaičiuotąją savininkų gyvenamojo būsto nuomą, kuri dirbtinai išpučia valandos rodiklį.

1 lentelėje sugretinau Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ir ES27 pagal keturis valandos vertės rodiklius: eurais, pagal perkamąją galią, rinkos sektoriuje ir 2015 metų lygį. Joje matyti ir kiekvienos šalies atotrūkis nuo ES vidurkio procentais.

Šalis	€ per valandą 2025	PGS per valandą 2025	Rinkos sektorius, € per valandą	Skirtumas nuo ES27, % (€ per valandą)	€ per valandą 2015
Lietuva	27,0	33,5	28,4	−43,6	13,2
Latvija	22,5	28,4	23,2	−53,0	12,3
Estija	31,4	34,2	30,7	−34,4	15,8
Lenkija	23,5 p	32,1 p	25,0 p	−50,9 p	11,7
ES27	47,8	47,8	46,6	–	33,9

Žemėlapyje ta pati valandos vertė eurais parodyta visose ES valstybėse narėse.

1 žemėlapis. Bendroji pridėtinė vertė per dirbtą valandą, eurais, to meto kainomis, 2025 m. p – išankstiniai duomenys. Šaltinis: Eurostat, nama_10_a10 ir nama_10_a10_e, autorės skaičiavimai.

Ekonominės veiklos sritys Lietuvoje

Už Lietuvos vidurkio slypi dideli skirtumai tarp veiklos sričių. Lentelėje pateikta kiekvienos srities pridėtinė vertė per valandą, jos dalis visose dirbtose valandose ir visoje pridėtinėje vertėje bei indeksas, kuriame visos ekonomikos vidurkis yra 100.

Ekonominė veikla (EVRK)	€ per valandą	PGS per valandą	Dalis valandose, %	Dalis pridėtinėje vertėje, %	Indeksas (visa ekonomika = 100)
A Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė	13,3	16,5	5,0	2,4	49
B–E Pramonė ir energetika	26,3	32,6	17,8	17,4	97
– iš jos C Apdirbamoji gamyba	24,5	30,4	15,8	14,3	91
F Statyba	25,8	32,0	7,9	7,6	96
G–I Prekyba, transportas, apgyvendinimas ir maitinimas	29,1	36,1	24,0	25,9	108
J Informacija ir ryšiai	31,2	38,7	4,9	5,7	116
K Finansinė ir draudimo veikla	89,1	110,5	1,6	5,4	330
L Nekilnojamojo turto operacijos*	243,6	302,2	0,7	6,7	902
M–N Profesinė, mokslinė, techninė ir administracinė veikla	21,7	26,9	10,7	8,6	80
O–Q Viešasis valdymas, švietimas, sveikatos priežiūra ir socialinis darbas	21,3	26,4	22,9	18,0	79
R–U Kitos paslaugos	14,3	17,8	4,4	2,3	53

Lietuva, 2025 m., to meto kainomis. *Nekilnojamojo turto operacijų pridėtinė vertė apima priskaičiuotąją savininkų gyvenamojo būsto nuomą, kuriai sukurti dirbtų valandų nereikia. Todėl šios srities valandos rodiklis neatspindi našumo. PGS rodikliams taikytas visos ekonomikos perkamosios galios paritetas. Šaltinis: Eurostat, nama_10_a10 ir nama_10_a10_e, autorės skaičiavimai.

Lentelė atskleidžia Lietuvos ekonomikos struktūrą. Didžiausia veiklos grupė pagal dirbtas valandas yra prekyba, transportas, apgyvendinimas ir maitinimas (24,0 % valandų), o jos dalis pridėtinėje vertėje dar didesnė (25,9 %), indeksas siekia 108. Tai dera su dažnai minimu Lietuvos, kaip transporto ir logistikos šalies, vaidmeniu, nors šie duomenys transporto atskirai neišskiria. Apdirbamoji gamyba (indeksas 91) sukūrė 24,5 euro per valandą, o ES vidurkis apdirbamojoje gamyboje buvo 53,5 euro, ir čia Lietuva užėmė 20-ą vietą. Grupei O–Q teko 22,9 % visų dirbtų valandų ir 18,0 % pridėtinės vertės. Tai nereiškia, kad slaugytoja ar mokytojas dirba prastai. Nacionalinėse sąskaitose viešosios paslaugos vertė apskaičiuojama pagal jos sąnaudas, daugiausia darbo užmokestį ir kapitalo sąnaudas. Kadangi paslauga neparduodama rinkos kaina, rodiklis negali parodyti, ar jos tikroji vertė didesnė.

Kad Lietuvos struktūrą būtų galima palyginti su kaimynėmis, 2 lentelėje pateikiau tų pačių veiklos sričių valandos vertę eurais visose palyginimo šalyse ir ES27. Ji parodo, kur atotrūkis nuo ES vidurkio didžiausias ir kur Lietuva lenkia Latviją, Estiją ar Lenkiją.

Ekonominė veikla	Lietuva	Latvija	Estija	Lenkija	ES27
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė	13,3	13,9	20,3	10,3 p	19,8
Pramonė ir energetika	26,3	23,5	28,9	22,9 p	57,7
iš jos apdirbamoji gamyba	24,5	21,3	24,7	20,3 p	53,5
Statyba	25,8	21,1	24,8	21,5 p	35,1
Prekyba, transportas, apgyvendinimas ir maitinimas	29,1	19,1	22,3	24,3 p	36,2
Informacija ir ryšiai	31,2	36,8	47,3	29,3 p	72,1
Finansinė ir draudimo veikla	89,1	51,3	79,7	44,0 p	94,3
Profesinė, mokslinė, techninė ir administracinė veikla	21,7	23,6	38,9	28,0 p	43,9
Viešasis valdymas, švietimas, sveikatos priežiūra ir socialinis darbas	21,3	19,4	25,1	19,4 p	41,1
Meninė, pramoginė ir kita aptarnavimo veikla	14,3	13,1	18,1	10,5 p	26,6
Visa ekonomika	27,0	22,5	31,4	23,5 p	47,8

Koks didelis viešasis sektorius?

2025 metais O–Q veiklose Lietuvoje dirbo 23,8 % visų užimtųjų, o 2015 metais – 22,9 %. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 10-oje vietoje ES, šiek tiek žemiau ES27 vidurkio (24,4 %). Latvijoje ši dalis buvo 23,6 %, Estijoje 22,9 %, Lenkijoje 22,0 % (išankstiniai duomenys). Didžiausios dalys buvo Švedijoje (34,3 %) ir Suomijoje (30,8 %). Primenu, kad O–Q yra tik apytikris rodiklis, apimantis ir privačius paslaugų teikėjus, todėl jo negalima tapatinti su valdžios sektoriumi. Kaip toli jis gali nukrypti, rodo Švedija, viena iš nedaugelio šalių, kurioje yra ir tikrasis valdžios sektoriaus užimtumo rodiklis. Valdžios sektoriuje Švedijoje dirbo 28,6 % užimtųjų, gerokai mažiau nei O–Q dalis.

2 pav. Veiklų O–Q dalis užimtume, %, 2025 m. Apytikris viešojo sektoriaus rodiklis, apimantis ir privačius paslaugų teikėjus. Šaltinis: Eurostat, nama_10_a10_e, autorės skaičiavimai.

Kitas būdas įvertinti viešojo sektoriaus dydį – darbo užmokesčio fondas. Valdžios sektoriaus išmokėtas darbo užmokestis ir darbdavių socialinio draudimo įmokos Lietuvoje sudarė 23,6 % visos ekonomikos darbuotojų atlygio, ir pagal šį rodiklį Lietuva buvo 17-oje vietoje ES. Latvijoje ši dalis siekė 25,3 %, Estijoje 24,2 %, o Lenkijoje 28,6 %, ir tai didžiausia dalis visoje Sąjungoje. ES27 vidurkis buvo 21,5 %. Abu rodikliai rodo panašų vaizdą: Lietuvos viešasis sektorius yra artimas ES vidurkiui, o ne išskirtinai didelis.

3 lentelėje abu matai pateikti greta: O–Q dalis užimtume 2015 ir 2025 metais ir valdžios sektoriaus (S13) rodikliai. S13 užimtumo stulpelyje šalims, kurioms Eurostatas šio skaičiaus neskelbia, parašyta „nėra duomenų“. Šios spragos neužpildau O–Q skaičiumi, nes tai būtų kitas rodiklis.

Šalis	O–Q, % užimtųjų 2015	O–Q, % užimtųjų 2025	S13, % užimtųjų	S13, % darbuotojų atlygio 2025
Lietuva	22,9	23,8	nėra duomenų	23,6
Latvija	22,2	23,6	nėra duomenų	25,3
Estija	23,1	22,9	nėra duomenų	24,2
Lenkija	20,4	22,0 p	nėra duomenų	28,6
ES27	23,7	24,4	nėra duomenų	21,5

Iš kur nuo 2019 metų atsirado augimas

Tai svarbiausias šio straipsnio pastebėjimas. Lietuvos bendroji pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis nuo 2019 iki 2025 metų išaugo 17,3 %. Rinkos sektoriaus apimtis 2025 metais buvo 21,3 % didesnė nei 2019 metais, o dirbtų valandų jame padaugėjo 8,3 %, taigi valandos našumas pakilo 12,0 %. Grupės O–Q apimtis per tą patį laikotarpį išaugo tik 3,1 %, nors dirbtų valandų joje padaugėjo 13,6 %. Išskaidžius augimą į dedamąsias, rinkos sektorius paaiškina 14,22 procentinio punkto, O–Q – 0,53 procentinio punkto, o kitos veiklos (A, L ir R–U) – 1,47 procentinio punkto. Lietuvos augimą aiškiai lėmė rinka.

3 pav. Bendrosios pridėtinės vertės apimtis 2025 m. (2019 m. = 100), rinkos sektorius B–N be L ir O–Q, grandininis apimties indeksas. p – išankstiniai duomenys. Šaltinis: Eurostat, nama_10_a10 (CP_MNAC, PYP_MNAC), autorės skaičiavimai.

Palyginimo šalyse raida buvo kitokia. Latvijoje rinkos sektoriaus apimtis padidėjo 6,0 %, o O–Q – 12,5 %. Estijoje rinkos sektorius beveik nepajudėjo (0,4 %), o O–Q išaugo 12,4 %. Lenkijoje augo abu: rinkos sektorius 15,3 %, O–Q net 29,4 %. ES27 abu sektoriai išaugo maždaug vienodai – rinkos sektorius 8,0 %, O–Q 8,2 %.

BVP rodikliai rodo tą pačią kryptį. Lietuvos BVP palyginamosiomis kainomis nuo 2019 iki 2025 metų išaugo 17,1 %, Latvijos 7,0 %, Estijos 4,2 %, Lenkijos 18,5 %. ES27 BVP išaugo 7,4 %. Pastarųjų metų Lietuvos augimo tempai buvo 1,2 % (2022), 2,9 % (2023), 3,0 % (2024) ir 3,0 % (2025). Pagal BVP augimą nuo 2019 metų Lietuva iš palyginimo šalių nusileidžia tik Lenkijai.

Žemėlapis rodo realųjį BVP augimą 2019–2025 metais visose ES šalyse.

2 žemėlapis. Bendrojo vidaus produkto apimties pokytis 2019–2025 m., %, grandininis apimties indeksas. p – išankstiniai duomenys. Šaltinis: Eurostat, nama_10_gdp, autorės skaičiavimai.

Iš Lietuvos perspektyvos žemėlapis aiškus: Lietuva priklauso ES augimo viršūnei. Sparčiau nei Lietuva (17,1 %) augo tik Airija (45,9 %), Malta (34,4 %), Kipras (31,0 %, išankstiniai duomenys), Kroatija (23,4 %, išankstiniai duomenys), Lenkija (18,5 %) ir Bulgarija (17,8 %, išankstiniai duomenys). Airijos skaičius, kaip ir valandos vertės atveju, labai priklauso nuo tarptautinių korporacijų apskaitos. Kitoje skalės pusėje yra Vokietija (0,8 %, išankstiniai duomenys) ir Suomija (1,3 %), o artimiausia šiaurinė kaimynė Estija (4,2 %) taip pat lieka toli už Lietuvos.

Ilgesniu laikotarpiu vaizdas dar ryškesnis. Nuo 2015 iki 2025 metų Lietuvos rinkos sektorius išaugo 51,6 %, o O–Q – tik 2,7 %. Rinkos sektorius paaiškino 30,96 procentinio punkto augimo, O–Q – 0,48 procentinio punkto. Palyginimo šalių ilgojo laikotarpio dedamųjų čia nenagrinėju, tačiau 2019–2025 metais iš jų tik Lietuvoje rinkos sektorius augo sparčiau nei O–Q.

4 lentelė apibendrina augimo šaltinius visose palyginimo šalyse: BVP pokytį, rinkos sektoriaus ir O–Q apimties pokytį ir kiekvienos dalies indėlį procentiniais punktais į bendrosios pridėtinės vertės augimą.

Šalis	BVP pokytis, %	Rinkos sektoriaus pridėtinės vertės pokytis, %	O–Q pridėtinės vertės pokytis, %	Rinkos sektoriaus indėlis, p. p.	O–Q indėlis, p. p.	Kitų veiklų indėlis, p. p.
Lietuva	17,1	21,3	3,1	14,22	0,53	1,47
Latvija	7,0	6,0	12,5	4,07	2,23	1,20
Estija	4,2	0,4	12,4	0,62	1,88	1,68
Lenkija	18,5	15,3	29,4	10,91	4,10	1,85
ES27	7,4	8,0	8,2	5,32	1,55	1,28

Skola, išlaidos ir gynyba

Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis nuo 2019 iki 2025 metų padidėjo nuo 35,6 % iki 39,5 %, arba 3,9 procentinio punkto. 2008 metais santykis buvo 14,6 %. Eurais skola 2019–2025 metais išaugo apie 15 733 milijonus eurų, o nominalusis BVP – 35 518 milijonų eurų. Taigi kiekvienam nominaliojo BVP prieaugio eurui teko 0,44 euro naujos skolos. Latvijoje šis santykis buvo 0,64, Estijoje 0,56, Lenkijoje 0,80, o ES27 – 0,94. Pagal skolos lygį Lietuva 2025 metais buvo 21-oje vietoje ES, tarp mažiau įsiskolinusių valstybių.

4 pav. Valdžios sektoriaus konsoliduota bendroji skola (pagal perviršinio deficito procedūrą), % BVP, 2019 ir 2025 m. Šaltinis: Eurostat, gov_10dd_edpt1.

Valdžios sektoriaus išlaidos Lietuvoje 2025 metais sudarė 41,2 % BVP, palyginti su 34,6 % 2019 metais. Nepaisant šio augimo, pagal išlaidų dalį Lietuva tebėra 24-oje vietoje ES, tarp šalių, kuriose valdžia išleidžia mažiausiai. 2019 metais valdžios sektorius turėjo 0,4 % BVP perteklių, o 2025 metais deficitas siekė 1,8 % BVP. Iš palyginimo šalių skolos santykis labiausiai išaugo Estijoje – nuo 9,0 % iki 24,1 %, nors tai vis dar mažiausia skola ES. Lenkijos skola išaugo nuo 45,2 % iki 59,7 % BVP, o deficitas 2025 metais siekė 7,3 % BVP.

Gynyba šiame regione yra atskira istorija. Valdžios sektoriaus gynybos išlaidos (COFOG klasifikacijos skyrius GF02) Lietuvoje nuo 2019 iki 2024 metų padidėjo nuo 1,6 % iki 2,6 % BVP, eurais – nuo 803 iki 2 037 milijonų eurų, arba 154 %. Pagal gynybos išlaidų dalį Lietuva 2024 metais buvo 4-oje vietoje ES. Pirmąsias tris vietas užėmė Estija (3,7 %), Lenkija (2,9 %) ir Latvija (2,7 %), taigi visą ES gynybos išlaidų ketvertuką sudaro Baltijos šalys ir Lenkija. Gynybos investicijos į pagrindinį kapitalą Lietuvoje išaugo nuo 158 iki 765 milijonų eurų. ES27 gynybos išlaidos 2024 metais sudarė 1,5 % BVP. COFOG rodiklis nėra tas pats kaip platesnis NATO gynybos išlaidų apibrėžimas, todėl šie skaičiai gali skirtis nuo NATO skelbiamų.

5 lentelėje surinkti valdžios finansų rodikliai: skola 2019 ir 2025 metais, jos pokytis procentiniais punktais, valdžios išlaidos ir gynybos išlaidos procentais nuo BVP.

Šalis	Skola 2019	Skola 2025	Skolos pokytis 2019–2025, p. p.	Valdžios išlaidos 2025	Gynybos išlaidos 2024
Lietuva	35,6	39,5	3,9	41,2	2,6
Latvija	37,9	46,9	9,0	46,1	2,7
Estija	9,0	24,1	15,1	45,4	3,7
Lenkija	45,2	59,7	14,5	50,9	2,9
ES27	77,5	81,7	4,2	49,5	1,5

Ką tai reiškia

Pirmiausia faktai, paskui interpretacija

Faktai yra tokie. Lietuvos rinkos sektoriaus gamybos apimtis 2025 metais buvo daugiau nei penktadaliu didesnė nei 2019 metais, ir rinkos sektorius paaiškina didžiąją visos ekonomikos augimo dalį. O–Q veiklose dirbtų valandų padaugėjo daug labiau nei jų apimties. Valdžios skola eurais augo mažiau nei pusės nominaliojo BVP prieaugio tempu, o skolos santykis padidėjo nedaug. Kartu aiškiai išaugo ir valdžios išlaidos, ypač gynybai.

Mano interpretacija tokia: Lietuvos augimas 2019–2025 metais buvo rinkos vedamas ir nebuvo finansuotas skola tokiu mastu kaip daugelyje kitų ES šalių. Tai išskiria Lietuvą ne tik iš ES vidurkio, bet ir iš artimiausių kaimynių: Estijoje ir Latvijoje O–Q apimtis augo sparčiau nei rinkos sektorius. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos padėtis be rizikų. Rinkos sektoriaus valanda vis dar sukuria daug mažiau vertės nei vidutiniškai ES, o nemaža augimo dalis atsirado didėjant dirbtų valandų skaičiui, ne vien našumui. Be to, valdžios išlaidų dalis BVP auga, o gynybos poreikis artimiausiu metu nesumažės.

Lenkija – sudėtingesnis atvejis

Lenkija dažnai pateikiama kaip sėkmės istorija, ir skaičiai tai patvirtina. Rinkos sektorius 2019–2025 metais ten išaugo 15,3 %, o jo valandos našumas – 13,5 % (valandų duomenyse yra laiko eilutės lūžis, be to, duomenys išankstiniai). Tačiau kartu sparčiai plėtėsi ir viešasis sektorius: O–Q apimtis išaugo 29,4 %, valdžios išlaidos padidėjo nuo 41,4 % iki 50,9 % BVP, o deficitas išaugo iki 7,3 %. Lenkijoje auga ir rinka, ir viešasis sektorius, o dalis augimo finansuojama skola. Gynybos pirkimų poveikis BVP mažesnis, nei rodo išlaidų augimas, nes importuota ginkluotė iš BVP atimama kaip importas. Tas pats principas galioja ir Lietuvos gynybos pirkimams.

Kur interpretacija gali nueiti per toli

Savo išvadą vertinu ir kritiškai. Pirma, matavimas. Lietuvoje O–Q apimtis augo tik 3,1 %, o valandų padaugėjo 13,6 %, todėl apskaičiuotas valandos našumas šioje grupėje sumažėjo 9,2 %. Viešųjų paslaugų apimtis dažnai matuojama pagal sąnaudas, todėl toks išsiskyrimas gali rodyti, kad matavimo metodai ir kainų indeksai šalyse skiriasi. Vadinasi, rinkos ir O–Q sektorių santykis iš dalies priklauso nuo statistikos metodų. Antra, laikotarpis: 2019–2025 metai apima pandemiją, energetikos krizę, prekybos su Rusija ir Baltarusija ribojimus bei spartų palūkanų normų kilimą, o atskaitos metų pasirinkimas turi įtakos rezultatui. Trečia, augimo dedamųjų suma yra apytikslė. Ketvirta, statistinis ryšys neįrodo priežastinio: duomenys nepasako, ar spartus rinkos augimas leido išlaikyti nedidelę skolą, ar nuosaiki fiskalinė politika paliko daugiau erdvės privačiam sektoriui. Penkta, Lietuva augo sparčiai, bet iš žemo lygio, ir valandos vertė vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.

Ką tai reiškia verslininkui

Statistika nepasako, kaip seksis konkrečiai įmonei, bet parodo aplinką, kurioje ji veikia. Išskyriau penkis dalykus, svarbius Lietuvos smulkiajam verslininkui.

1. Vidaus rinka augo ir darbu, ir našumu

Faktas: Lietuvos rinkos sektoriaus apimtis 2019–2025 metais išaugo 21,3 %, dirbtų valandų jame padaugėjo 8,3 %, o valandos našumas pakilo 12,0 %.

Interpretacija: klientų Lietuvoje šiandien yra daugiau ir jie perka daugiau nei prieš pandemiją. Kartu dalis augimo atsirado tiesiog daugiau dirbant, o darbo jėgos išteklius nėra beribis. Todėl verta ieškoti būdų tą patį padaryti greičiau, o ne ilgiau.

2. Viešasis užsakovas: nedidelis biudžetas, bet auganti gynyba

Faktas: valdžios išlaidos Lietuvoje 2025 metais sudarė 41,2 % BVP, ir pagal šį rodiklį Lietuva buvo 24-oje vietoje ES. Deficitas siekė 1,8 % BVP. Gynybos išlaidos 2024 metais sudarė 2,6 % BVP, o tai 4-oji vieta ES. O–Q apimtis 2019–2025 metais išaugo tik 3,1 %.

Interpretacija: viešieji finansai yra tvarkingi, todėl staigaus taupymo, kuris paveiktų viešuosius pirkimus, rizika atrodo nedidelė. Tačiau Lietuvos valdžia išleidžia santykinai mažai, o viešųjų paslaugų apimtis beveik nedidėjo. Didžiausias augantis viešasis užsakovas yra gynyba ir su ja susiję statybos, logistikos, maitinimo bei techninės priežiūros darbai. Smulkiai įmonei tai dažniausiai reiškia subrangą, o ne tiesioginius sandorius.

3. Valandos vertė dvigubėja, pigumo pranašumas silpsta

Faktas: Lietuvoje dirbta valanda 2025 metais sukūrė 27,0 euro pridėtinės vertės, 2015 metais – 13,2 euro. ES27 vidurkis buvo 47,8 euro. Informacijos ir ryšių srityje valanda sukūrė 31,2 euro, prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo srityje – 29,1 euro, profesinėje, mokslinėje, techninėje ir administracinėje veikloje – 21,7 euro.

Interpretacija: per dešimtmetį valandos vertė eurais padidėjo daugiau nei dvigubai, todėl kartu brango ir darbas. Konkuruoti vien maža kaina darosi vis sunkiau, ypač su Lenkija, kur valandos vertė eurais žemesnė. Vakarų Europos klientams Lietuvos paslaugos tebėra konkurencingos, bet ilgainiui pranašumą turės kurti kokybė, specializacija ir greitis.

4. Artimiausios rinkos: Lenkija auga, Baltijos kaimynės lėčiau

Faktas: rinkos sektoriaus apimtis 2019–2025 metais Lenkijoje išaugo 15,3 %, Latvijoje 6,0 %, Estijoje 0,4 %. Lenkijos valdžios deficitas 2025 metais siekė 7,3 % BVP.

Interpretacija: iš kaimyninių rinkų Lenkija yra didžiausia ir auga sparčiausiai, todėl Lietuvos įmonei ji natūrali plėtros kryptis. Latvijos ir Estijos rinkos sektoriai augo daug lėčiau, todėl ten tenka labiau konkuruoti dėl esamų klientų, o ne naujos paklausos. Didelis Lenkijos deficitas reiškia, kad ilgainiui ten gali tekti mažinti išlaidas, o tai galėtų paveikti viešųjų užsakymų apimtį.

5. Apskaičiuokite savo valandos vertę

Faktas: šalies vidurkis apima ir žemės ūkį, ir finansų sektorių, todėl jis neatspindi nė vienos konkrečios įmonės.

Interpretacija: naudingiausias palyginimas yra jūsų pačių skaičiai. Iš metų apyvartos atimkite įsigytas prekes ir paslaugas, o likusią sumą padalykite iš visų įmonėje dirbtų valandų, įskaitant savo. Gautą rezultatą palyginkite su savo veiklos srities vidurkiu 2 lentelėje. Jei rezultatas žemesnis, verta pasvarstyti, ar priežastis yra kainodara, darbo organizavimas, ar klientų pasirinkimas.

Šis skyrius yra bendro pobūdžio statistikos interpretacija, o ne investavimo, finansinė ar verslo konsultacija. Prieš priimdami sprendimus, įvertinkite savo įmonės padėtį ir prireikus pasitarkite su specialistu.

Žvelgiant į priekį

Ateinantį dešimtmetį teks atsakyti į klausimą, kurio BVP augimo skaičius neatskleidžia. Lietuvos visuomenė sensta, todėl slaugos ir sveikatos priežiūros poreikis augs bet kuriuo atveju, o saugumo aplinka dar ilgai reikalaus didelių gynybos išlaidų. Lemiamas klausimas – ar rinkos sektoriaus gamyba ir našumas augs pakankamai sparčiai, kad galėtų finansuoti šias reikmes, skolai neaugant greičiau nei ekonomikai. Kol kas Lietuva šį išbandymą laiko geriau nei kaimynės: rinkos sektorius augo sparčiausiai iš palyginimo šalių, o skolos santykis – lėčiausiai. Estija rodo, kaip greitai net ir mažos skolos šalyje skolos santykis gali padidėti, kai augimas sustoja. Lenkija rodo, kad sparti plėtra ir skola finansuojama viešojo sektoriaus plėtra gali vykti vienu metu. Mano klausimas Lietuvai – ar kitą dešimtmetį pavyks augimą kurti ne tiek daugiau dirbant, kiek našiau dirbant.

Šaltiniai

• Eurostat: bendroji pridėtinė vertė ir pajamos pagal A*10 ekonominės veiklos sritis (nama_10_a10), atnaujinta 2026-10-09.




• Eurostat: užimtumas pagal A*10 ekonominės veiklos sritis (nama_10_a10_e), atnaujinta 2026-10-09.




• Eurostat: BVP ir pagrindinės jo dalys (nama_10_gdp), atnaujinta 2026-10-09.




• Eurostat: valdžios sektoriaus deficitas ir perteklius, skola ir susiję duomenys (gov_10dd_edpt1), atnaujinta 2026-04-22.




• Eurostat: valdžios sektoriaus pajamos, išlaidos ir pagrindiniai agregatai (gov_10a_main), atnaujinta 2026-07-21.




• Eurostat: valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkcijas, COFOG (gov_10a_exp), atnaujinta 2026-09-16.




• Eurostat: užimtumas valdžios sektoriuje (gov_10a_emp), atnaujinta 2026-07-21.