Dirbtinis intelektas keičia valdžios žemėlapį

Nuo naujos Siri iki Instagram įsilaužimų: kas iš tikrųjų spręs, kam priklausys dirbtinio intelekto ateitis

Per vieną vasaros savaitę dirbtinio intelekto pasaulyje nutiko tiek, kad apsisuko galva net nuolat sekantiems. „Apple“ pristatė naują „Siri“, „Anthropic“ – plačiajai auditorijai skirtą modelį, o JAV senatorius pasiūlė perimti pusę didžiausių DI kompanijų akcijų valstybei. Dirbtinis intelektas šiandien nebėra vien technologinė naujiena – tai tampa klausimu, kas valdo duomenis, kompiuterių galią ir pinigus. Šis straipsnis remiasi podkasto „Du Bitai“ epizodu ir aiškinasi, kodėl kiekvienas iš šių įvykių svarbus ir Lietuvos verslininkui.

Robotai siunčia daugiau užklausų nei žmonės

Pradėkime nuo skaičiaus, kuris nustebina kiekvieną, kas tikrina savo svetainės statistiką. Pasak „Cloudflare“, daugiau nei pusė visų HTTP užklausų internete šiandien generuojama ne žmonių, o botų – paieškos sistemų robotų, duomenų rinkimo įrankių ir DI modelius mokančių „šliaužiklių“.

Verslui tai nėra vien smalsus faktas. Jei rinkodaros biudžetą planuojate pagal svetainės lankomumą, verta klausti, kiek iš tų skaičių yra tikri žmonės. Skaidrumas su komanda apie tai, kaip realiai matuojami rezultatai, tampa dar svarbesnis – juk verslo pasitikėjimas prasideda nuo aiškių susitarimų, o ne nuo gražiai atrodančių skaičių.

Kas turi galingiausią kompiuterį, tas turi ateitį

Kitas ilgalaikis klausimas – kas turės pakankamai kompiuterinės galios DI modeliams apmokyti ir paleisti. „Nvidia“ pristatė naują lustą „RTX Spark“, skirtą būsimiems nešiojamiems ir staliniams kompiuteriams: dalis DI skaičiavimų galėtų vykti tiesiai įrenginyje, be nuolatinės priklausomybės nuo interneto ryšio.

Tuo pačiu metu „Google“ susitarė nuomotis DI skaičiavimo pajėgumus iš „SpaceX“ – ženklas, kad net didžiausios technologijų kompanijos jaučia kompiuterinės galios trūkumą. Prieš perkant naują techniką verta pagalvoti, ar sprendimas atitinka realų darbo pobūdį, o ne vien rinkos triukšmą – darbo įrangos pasirinkimas turėtų priklausyti nuo realaus naudojimo kelio, o ne nuo įspūdingiausios reklamos.

Kam priklausys dirbtinis intelektas, kai jis taps biržos bendrove?

Pinigų klausimas darosi dar įdomesnis. „OpenAI“ ir „Anthropic“ jau pateikė konfidencialias paraiškas dėl viešo akcijų platinimo (IPO) – ženklas, kad net didžiausios DI kompanijos ieško naujų būdų pritraukti kapitalą. Kartu JAV valdžia svarsto tapti „OpenAI“ akcininke, o senatorius Bernie Sandersas pasiūlė radikalesnį planą: vienkartiniu akcijų mokesčiu perduoti federaliniam turto fondui pusę didžiausių DI kompanijų akcijų.

Šie pasiūlymai atspindi platesnį klausimą – ar dirbtinio intelekto nauda turėtų atitekti tik keliems investuotojams, ar visuomenei plačiau. Lietuvos startuoliams tai priminimas, kad finansinis raštingumas šiandien reiškia ir gebėjimą sekti, kaip keičiasi kapitalo taisyklės pasaulyje – finansinis raštingumas yra pamoka, kurios verslininkai gali pasimokyti net iš sporto pasaulio, ir ji tinka lygiai taip pat gerai kalbant apie DI ekonomiką.

Nauji padėjėjai: nuo Siri iki agentų, kurie veikia patys

Vasaros DI naujienų centre – nauji „padėjėjai“. „Apple“ konferencijoje WWDC pristatė atnaujintą, dirbtiniu intelektu paremtą „Siri“. „Anthropic“ pristatė „Claude Fable 5“ – plačiajai auditorijai skirtą, saugos priemonėmis apribotą „Mythos“ klasės modelį. „Microsoft“ pristatė „Scout“ – pirmąjį agentą naujoje „Autopilot“ kategorijoje, sukurtą naudojant atvirojo kodo technologiją „OpenClaw“.

Įdomiausią – ir kiek neramią – detalę atskleidė pati „Anthropic“: kompanija perspėjo apie scenarijų, kuriame dirbtinis intelektas galėtų pradėti kurti vis pajėgesnius savo „įpėdinius“. Tai rimtas signalas verslams, planuojantiems ilgalaikę priklausomybę nuo vieno DI tiekėjo – technologija keičiasi greičiau, nei bet kuri sutartis spėja prisitaikyti.

Kai dirbtinis intelektas tampa saugumo spraga

Ne visos vasaros naujienos buvo apie pažangą. Įsilaužėliai, pasinaudoję spraga „Meta“ DI klientų aptarnavimo sistemoje, sugebėjo užgrobti daugiau nei 20 tūkstančių „Instagram“ paskyrų. Problema kilo ne iš pačios technologijos, o iš to, kaip sistema buvo sujungta su likusia infrastruktūra ir kokias teises jai suteikė.

Tai svarbi pamoka kiekvienam verslui, diegiančiam DI pokalbių robotą: rizika dažniausiai atsiranda jungtyse – tarp sistemų, teisių ir prieigų. Prieš paleidžiant bet kokį DI įrankį realiam naudojimui, verta atlikti nuoseklią DI diegimo patikrą įmonėje – patikrinti ne tik, ar modelis atsako teisingai, bet ir ar jis neatidaro durų, kurių niekas nenorėjo palikti atvirų.

Kai duomenys tampa mokėjimo priemone

Galiausiai – pasiūlymas, geriausiai parodantis, kiek vertingi tapo kasdieniai duomenys. Niujorko startuolis „Shift“ siūlo nemokamai išvalyti namus, jei leisite darbuotojui visą procesą filmuoti ant galvos pritvirtinta kamera – medžiaga naudojama dirbtiniam intelektui ir būsimiems robotams mokyti.

Kas gi atsisakytų nemokamo namų valymo? Bet verta klausti, kokia yra tikroji kaina: kai paslauga „nemokama“, dažniausiai mokate duomenimis – šiuo atveju labai asmeniško pobūdžio. Panašiai kaip šeimos pirkimuose vertingiausias yra skaidrus pasiūlymas, taip ir verslui, siūlančiam produktą mainais už duomenis, verta aiškiai pasakyti klientui, kas iš tikrųjų vyksta.

Ką iš viso to gali pasimokyti verslininkas?

Sudėjus visas šias naujienas į vieną paveikslą, matyti aiški tendencija: dirbtinis intelektas nebėra vien apie protingesnius atsakymus pokalbių lange. Tai tampa klausimu, kas valdo kompiuterių galią, kapitalą ir duomenis – tris dalykus, kurie kartu nulems, kieno rankose bus ateities ekonomika.

Lietuvos verslininkui iš to kyla praktiška žinia: nereikia bėgti paskui kiekvieną naują modelį, bet verta suprasti, kurioje šios dėlionės vietoje yra jūsų verslas. Ar jūsų duomenys saugūs, jei DI naudojate klientų aptarnavimui? Ar suprantate, ką iš tikrųjų atiduodate mainais už „nemokamą“ paslaugą? Atsakymai priklauso ne nuo to, kiek galingas yra naujausias modelis, o nuo to, kiek sąmoningai naudojamas dirbtinis intelektas jūsų versle.

Kai paslauga yra „nemokama“, dažniausiai mokate duomenimis.

Rizika dažniausiai atsiranda jungtyse – tarp sistemų, teisių ir prieigų.

▶

Šaltiniai

• Du Bitai: Ką galės padaryti nauja Siri? — Pagrindinis šio straipsnio šaltinis – technologijų naujienų apžvalga, publikuota 2026-06-11.