Finansinis raštingumas: pamoka verslininkams iš sporto

Ką verslininkai gali išmokti iš sistemos, kuri padeda profesionaliems sportininkams išlikti turtingiems ir baigus karjerą

Profesionalaus krepšininko karjera trunka vidutiniškai dešimt–penkiolika metų. Po to – tyla: nebe treniruotės, nebe atlyginimas kiekvieną mėnesį, o dešimtmečiai gyvenimo, kuriuos reikia kuo nors užpildyti. Būtent apie tai – kaip pasiruošti gyvenimui po karjeros pikto – kalbėjo krepšininkas Laimonas Kisielius su Luku Macijausku laidoje „Investavimas.lt“. Ir nors pokalbis sukasi apie sportą, jo esmė pažįstama kiekvienam verslininkui: kai pagrindinis pajamų šaltinis vieną dieną gali užsidaryti, finansinis raštingumas tampa ne prabanga, o būtinybe.

Trumpa karjera, ilgas gyvenimas – pažįstama dilema verslininkui

Krepšininko ir verslininko situacijos panašesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Abiem atvejais pajamos susikoncentruoja į vieną, ribotą laiko tarpą. Sportininkui tai – keliolika metų aktyvios karjeros, verslininkui – laikotarpis, kol įmonė auga ir generuoja pelną, kol rinka, sveikata ar konkurencija neverčia keisti krypties.

Skirtumas tas, kad sportininkas savo karjeros pabaigą mato iš anksto – ji beveik visada ateina apie 35–40 metų. Verslininkas dažnai gyvena iliuzija, kad įmonė dirbs už jį amžinai. Būtent todėl pokalbyje aptariama sistema, kaip krepšininkai valdo savo finansus, yra pamokanti – ji priverčia planuoti anksčiau, nei tampa per vėlu.

Kas valdo pinigus, kai darbas neleidžia atsipūsti?

Laidoje aptariama, kaip profesionalūs sportininkai organizuoja savo finansų valdymą – nuo kasdienių išlaidų iki ilgalaikio investavimo. Realybė tokia pati kaip ir daugelio verslininkų: kai visas dėmesys ir energija skirti pagrindinei veiklai, finansų priežiūra lieka antraeiliu reikalu, kol vieną dieną pasidaro per vėlu ką nors keisti.

Būtent čia atsiranda vieta patikimai komandai ar aiškiai sistemai – nesvarbu, ar kalbame apie sportininko, ar apie verslo savininko pinigus. Kaip pastebi Laimonas Kisielius, pinigų valdymo klausimas negali likti savieigoje vien todėl, kad kasdienis darbas atima visą laiką.

„Kai visas dėmesys skirtas karjerai, finansų priežiūra lengvai lieka paskutinėje vietoje – kol vieną dieną tai kainuoja brangiai.“

Investavimo spąstai ir kodėl situacinis sąmoningumas svarbesnis nei intuicija

Vienas įdomiausių pokalbio momentų – aptariami tipiški investavimo spąstai, į kuriuos patenka net gerai uždirbantys žmonės. Greiti pažadai, per didelis pasitikėjimas vienu turto tipu, sprendimai priimti be aiškios strategijos – tai klaidos, kurias daro tiek sportininkai, tiek verslininkai, kai staiga atsiranda laisvų pinigų.

Pokalbyje minimas situational awareness, arba situacinis sąmoningumas – gebėjimas nuolat vertinti aplinką, riziką ir savo paties sprendimų kokybę, o ne veikti automatiniu pilotu. Verslininkui ši savybė pažįstama iš derybų stalo: kaip ir derybose dėl kainos, investavime laimi tas, kuris supranta kontekstą, o ne tas, kuris veikia pagal šabloną.

Nekilnojamasis turtas kaip pirmas žingsnis į portfelį

Laimonas Kisielius pasakoja, kodėl nekilnojamasis turtas tapo jo investavimo strategijos pagrindu. Tai suprantama: fizinis turtas suteikia apčiuopiamumo jausmą ir stabilesnį pinigų srautą nei greitai kylančios ir krentančios finansų rinkos.

Tačiau pokalbyje aiškiai pasakoma, kad nekilnojamasis turtas – tik vienas portfelio elementas, ne vienintelis sprendimas. Šalia jo aptariami ir kiti instrumentai: sutelktinis investavimas (crowdfunding), kai keli investuotojai sudeda lėšas į vieną projektą, bei privati skola, kai pinigai skolinami tiesiogiai įmonėms ar projektams už fiksuotą grąžą. Verslininkui, kuris jau turi patirties vertinant riziką versle, šie instrumentai gali atrodyti pažįstami – iš esmės tai ta pati logika kaip sprendimas tarp obligacijų ir akcijų, tik pritaikyta nekilnojamajam turtui.

Hibridinis investavimas ir sverto naudojimas – kada rizika pateisinama

Pokalbyje aptariamas ir hibridinis investavimo modelis – kelių strategijų derinimas taip, kad portfelis nebūtų priklausomas nuo vieno turto tipo ar vienos rinkos nuotaikos. Tai principas, kurį verslininkai puikiai pažįsta iš pačios įmonės valdymo: niekada nestatyti visko ant vienos kortos.

Kalbama ir apie finansinio sverto naudojimą – skolintų lėšų pritaikymą investicijoms didinti. Sverto naudojimas gali pagreitinti turto augimą, tačiau tas pats mechanizmas krizės metu gali padidinti nuostolius. Būtent todėl pašnekovai grįžta prie pasiruošimo finansinėms krizėms temos – kaip suplanuoti atsargas ir įsipareigojimus taip, kad rinkos svyravimai netaptų egzistencine grėsme. Tai pamoka, kuri pravers ir versle, ir asmeniniuose finansuose – panašiai, kaip apie riziką ir jos valdymą primena pamokos, kurias verslui gali duoti net asfalto klojimo darbai.

Ko verslininkas gali pasimokyti iš krepšininko finansų sistemos

Didžiausia šio pokalbio žinia – ne konkretūs skaičiai ar instrumentai, o pats mąstymo būdas. Kai pagrindinės pajamos ateina iš vieno, laiko ribojamo šaltinio – ar tai būtų krepšinio aikštelė, ar savas verslas – finansinis raštingumas tampa apsauga nuo dienos, kai tas šaltinis išsenka.

Verslininkui tai reiškia bent tris konkrečius žingsnius: pradėti kaupti turtą už įmonės ribų kuo anksčiau, nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšį – nesvarbu, ar tai nekilnojamasis turtas, akcijos ar sutelktinis finansavimas – ir reguliariai peržiūrėti, kaip auginti asmeninį turtą šalia verslo, o ne vietoj jo. Kaip parodo Laimono Kisieliaus pavyzdys, sistema, sukurta profesionaliems sportininkams, veikia lygiai taip pat gerai ir tiems, kurių „aikštelė“ yra biuras, o ne krepšinio salė.

▶

Šaltiniai

• Sistema, kuri leidžia krepšininkams praturtėti baigus karjerą | Laimonas Kisielius | #74 — Investavimas.lt podkasto epizodas, kuriame Lukas Macijauskas kalbina krepšininką Laimoną Kisielių apie sportininkų finansus, investavimą ir pasiruošimą gyvenimui po karjeros.