AI burbulas sprogsta: ką daryti mikroverslui?

Rinkų korekcija tarp dirbtinio intelekto lūkesčių ir realybės turėtų paskatinti mikroverslą vertinti AI įrankius pagal naudą, ne pagal madą.

AI burbulas pradėjo sprogti ne kur kitur, o biržose – ir Lietuvos mikroverslininkams tai yra gera žinia, ne bloga. Per mėnesį dirbtinio intelekto ir lustų gamintojų bendrovės visame pasaulyje praradusios apie 5 trln. dolerių bendros rinkos vertės, „Google“ patyrusi blogiausią dieną savo istorijoje, o investuotojai jau mažina planuojamą „Anthropic“ vertinimą prieš numatomą viešą akcijų platinimą. Tai nėra įrodymas, kad dirbtinis intelektas neveikia. Tai įrodymas, kad baigėsi laikas, kai vieno žodžio „AI“ pavadinime pakako pinigams pritraukti.

Kai „OpenAI“ – įmonė, tapusi pastarųjų metų dirbtinio intelekto bumo sinonimu – sumažina ir planuojamo investicijų raundo tikslą, ir pačios įmonės vertinimą, tai signalas visai rinkos ekosistemai. Jeigu net didžiausi žaidėjai pripažįsta, kad lūkesčiai buvo per aukšti, mažam Lietuvos verslui belieka vienintelė sveika pozicija: vertinti dirbtinio intelekto įrankius ne pagal triukšmą apie juos, o pagal konkrečią grąžą – sutaupytą laiką, sumažintas sąnaudas, atlaisvintas darbo valandas. AI burbulas sprogsta biržose, bet tai nereiškia, kad dirbtinis intelektas tapo mažiau naudingas kasdieniame verslo darbe.

Kita pūslės dalis – fizinė infrastruktūra – pliaukšteli garsiau nei bet kada. „OpenAI“ nori, kad jos duomenų centrai būtų vadinami „computing campuses“, o „Google“ Suomijoje nukirtusi 530 hektarų miško duomenų centrui, kol dar net neturėjo atlikto poveikio aplinkai vertinimo. Tai rodo, kad milijardinė infrastruktūra, statyta su lūkesčiu, kad paklausa augs amžinai, atsimuša į paprastus dalykus – žemę, vandenį, elektrą ir vietos bendruomenių pasitikėjimą. Lietuvos mikroverslui tai turėtų būti perspėjimas: kai technologijų gigantai pradės perkelti infrastruktūros kaštus į kainas, pigaus ir beribio dirbtinio intelekto laikas gali baigtis greičiau, nei tikimasi. Protingiau rinktis kelis įrankius ir tiekėjus, o ne statyti visą verslo procesą ant vieno abonemento.

Dar vienas ženklas – „Reddit“ ruošiasi riboti turinio prieigą neprisijungusiems lankytojams, taigi ir dirbtinio intelekto įrankiams, kurie semiasi duomenų iš atviro interneto. Internetas pamažu skyla į dvi dalis – vieną žmonėms, kitą mašinoms – ir šis skilimas tiesiogiai veikia tai, iš kur verslas gauna informaciją apie savo klientus ir rinką. Kuo greičiau mikroverslas pradės kaupti savo klientų duomenis, atsiliepimus ir turinį, tuo mažiau jis bus pažeidžiamas, kai laisva prieiga prie svetimų duomenų bazių pamažu užsidarys.

Ką daryti dabar, kol rinka koreguoja lūkesčius? Pirma, finansavimo sprendimus priimti atsargiai ir su patikimu finansiniu partneriu, o ne pasiduoti vien tik mados bangai. Antra, pasimokyti, kaip kiti sektoriai ruošiasi staigiems smūgiams: verslo atsparumo pamokos iš galimo mega cunamio rizikos Kanarų salose vertinimo tinka ir technologijų rinkos svyravimams – planuoti ne tik geriausią, bet ir blogiausią scenarijų. Trečia, žiūrėti į konkrečius pavyzdžius, kai patirtį turintis specialistas palieka saugų valstybės darbą ir kuria savo mikroverslą – realus, apčiuopiamas produktas ar paslauga atlaikys rinkos svyravimus geriau nei vertinimas, pastatytas ant investuotojų entuziazmo.

AI burbulas, sprogstantis biržose, nėra signalas mikroverslui atsisakyti dirbtinio intelekto – tai signalas atsisakyti aklo pasitikėjimo bet kuria technologijos mada. Tie, kurie dirbtinį intelektą naudojo kaip įrankį konkrečiai problemai spręsti, dabar turi pranašumą: jų investicija pagrįsta nauda, ne lūkesčiu. Tie, kurie sekė vien triukšmą, dabar turi laiko permąstyti. Lietuvos mikroverslui ir startuoliams verta ne bėgti nuo dirbtinio intelekto, o grįžti prie paprasto klausimo: ką konkrečiai šis įrankis sutaupo šiandien – ir ar tas sutaupymas pateisins kainą rytoj.

AI burbulas sprogsta biržose, bet tai nereiškia, kad dirbtinis intelektas tapo mažiau naudingas kasdieniame verslo darbe.

Tie, kurie dirbtinį intelektą naudojo kaip įrankį konkrečiai problemai spręsti, dabar turi pranašumą: jų investicija pagrįsta nauda, ne lūkesčiu.