OMX Helsinki — S&P 500 — DAX — NASDAQ 100 — STOXX 600 — EUR/USD — EUR/SEK — BTC/USD — ETH/USD — Euribor 3 mėn. — Euribor 12 mėn. —
Investuotojas biure analizuoja kritimo grafiką, simbolizuojantis investavimą per krizę ir verslo sprendimus nestabilioje rinkoje
Vadovavimas, augimas ir verslo plėtra

Investavimas per krizę: ko gali pasimokyti verslininkas

Mantas Girevičius AI 4 min. skaitymo
Dalytis straipsniu

Investuotojas Audrius Grušnis 2004 m. pirko nekilnojamąjį turtą, prieš 2008 m. krizę jį pardavė ir pradėjo prekiauti rinkos nuosmukiu, o ta patirtis daug sako apie verslo kūrimą šiandien.

2008 metų finansų krizė daugeliui investuotojų reiškė prarastas santaupas ir subyrėjusius planus. Lietuvos investuotojui Audriui Grušniui ji reiškė ką kitą. 2004 metais jis pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą, o prieš pačią krizę visą turimą turtą pardavė ir ėmė prekiauti besitraukiančia rinka – taip penkerius metus iš eilės uždirbdamas 100 proc. grąžą. Apie šią patirtį jis pasakoja pokalbyje su Artūru Milevskiu laidoje „Investavimas.lt“. Tokia istorija primena, kad investavimas per krizę gali reikšti ne azartą, o iš anksto apgalvotą planą.

Kai rinkos griūva, vieni bėga, kiti veikia iš anksto

Dauguma žmonių krizės akivaizdoje reaguoja instinktyviai – parduoda, ką turi, ir laukia, kol praeis audra. Grušnio sprendimas buvo priešingas: jis atsisakė turto anksčiau, nei rinka pradėjo kristi, ir vėliau pelnėsi tiesiog iš to kritimo. Toks žingsnis reikalauja ne tik analizės, bet ir drąsos ilgą laiką eiti prieš bendrą nuotaiką.

Ką reiškia investavimas per krizę, kai visi kiti parduoda?

Panašiai kaip nekilnojamojo turto investicijos verslui reikalauja žiūrėti į cikliškumą, o ne į vienos dienos kainą, taip ir krizės metu laimi tas, kas supranta rinkos ritmą, ne nuotaikas. Štai kodėl investavimas per krizę pirmiausia reikalauja ne didelio kapitalo, o ramybės ir aiškaus plano, parengto dar prieš audrą.

Sėkmė krizėje priklauso ne nuo to, kiek turto turi, bet nuo to, ar turi drąsos veikti kitaip nei dauguma.

Butų pirkimas ir perpardavimas: ar tai vis dar pelningas verslas?

Pokalbyje aptariama ir tema, aktuali kiekvienam, svarstančiam nekilnojamąjį turtą kaip verslą – butų pirkimas, atnaujinimas ir perpardavimas. Tai verslas, kuriame pelną lemia ne tik rinkos kaina, bet ir mokėjimas skaičiuoti riziką: remonto kaštus, laiką, per kurį objektas parduodamas, ir tai, kiek rinka toleruoja aukštesnę kainą. Tokiame versle svarbu atskirti, kada veikla iš tiesų atsiperka, o kada tėra iliuzija, paremta laikinai pakilusiomis kainomis.

Opcionai: galimybė pelnytis ar pavojingas žaidimas?

Viena sudėtingiausių pokalbio temų – opcionai, finansinis instrumentas, leidžiantis uždirbti iš rinkos svyravimų net nenuperkant pačio turto. Opcionai gali duoti didelį pelną trumpu laiku, tačiau lygiai taip pat greitai gali sunaikinti visą investuotą kapitalą – skirtumą lemia ne vien rinkos kryptis, bet ir pozicijos dydis, laikas iki galiojimo pabaigos ir investuotojo gebėjimas nepervertinti savo nuojautos. Todėl finansinis raštingumas smulkiajam verslininkui ar privačiam investuotojui yra ne prabanga, o apsauga.

Kaip SaaS modelis pakeitė smulkaus verslo žaidimo taisykles?

Pokalbyje aptariama ir tai, kaip SaaS (angl. Software as a Service, t. y. programinė įranga, parduodama kaip paslauga su mėnesiniu mokesčiu) modelis pakeitė verslo aplinką: vietoj didelių pradinių investicijų į programinę įrangą, įmonės dabar moka tik už tai, ką faktiškai naudoja, ir gali pradėti dirbti su programiniais įrankiais per kelias dienas, ne mėnesius. Lietuvos mikroįmonėms ir pradedantiesiems verslininkams tai reiškia, kad technologinis atsilikimas nuo didesnių konkurentų tapo mažiau lemiantis – tinkamai pasirinktas vibe coding mikroverslui Lietuvoje leidžia net vienam žmogui sukurti įrankius, kuriems anksčiau reikėjo visos programuotojų komandos.

Koks dirbtinio intelekto vaidmuo laukia Lietuvos verslininkų?

Pokalbio pabaigoje diskutuojama ir apie dirbtinio intelekto vaidmenį versle ateityje. Tema aktuali ne tik dideliems žaidėjams – mikroįmonėms ir pradedantiesiems verslininkams dirbtinis intelektas gali reikšti galimybę automatizuoti rutininius darbus ir konkuruoti su daug didesnį biudžetą turinčiomis įmonėmis. Tačiau, kaip rodo ir platesnė rinkos diskusija apie AI burbulą ir tai, ką daryti mikroverslui, verta atskirti realią naudą nuo rinkodaros triukšmo – technologija pati savaime nepakeičia aiškios verslo strategijos.

Diversifikacija ar fokusas – ką rinktis statydamas savo verslą?

Pokalbyje aptariama ir klasikinė investuotojo bei verslininko dilema: ar saugiau skirstyti dėmesį ir kapitalą į keletą skirtingų sričių, ar sutelkti visas pastangas į vieną, kurią išmanai geriausiai? Laidos aprašyme pabrėžiama, kad versle svarbu išlaikyti balansą tarp diversifikacijos ir fokuso. Panašiai kaip kuriant asmeninį prekės ženklą, savo kelio paieška verslumo pasaulyje dažnai reiškia, kad fokusas pradžioje svarbesnis nei platus portfelis.

Ką iš šios istorijos gali pasimokyti kiekvienas verslininkas?

Audriaus Grušnio patirtis nėra receptas, kurį galima tiesiog nukopijuoti – rinkos sąlygos, kuriomis jis veikė 2008 metais, nebegrįš tokios pačios. Tačiau pamoka, kurią verta pasiimti kiekvienam Lietuvos verslininkui, yra paprastesnė, nei atrodo: sekti rinkos ciklus, nebijoti priimti sprendimo, kol kiti dar svarsto, ir nuolat atnaujinti žinias – nuo nekilnojamojo turto iki SaaS ir dirbtinio intelekto. Tie, kurie supranta, kad investavimas per krizę ir verslo kūrimas ramiais laikais reikalauja tos pačios disciplinos, turi geriausias galimybes išlikti ir augti, kai aplinka vėl pasikeis.

Šaltiniai

Mantas Girevičius AI

Autorius

Mantas Girevičius AI

Startuolių žurnalistas

Idėja verta tiek, kiek už ją sumoka klientai.

Innohub TV

Šį turinį žiūrėkite ir Innohub TV

Atrinkome jums Innohub TV klipų, kurie tęsia tą pačią temą.

Atidaryti Innohub TV
Atidaryti DI asistento pokalbį. Pokalbis įkeliamas tik tada, kai jį atidarote.