Valstybės IT sistemos: kodėl patogumas stringa

Dviejų skirtingų verslų istorijos apie sudėtingumą, kokybę, augimą ir drąsą veikti

Valstybės IT sistemos paprastai prisimenamos tada, kai kas nors neveikia: neaišku, kurį lauką užpildyti, paslauga reikalauja per daug žingsnių arba vartotojas tiesiog pasiklysta. Tačiau už nepatogaus lango dažnai slypi gerokai didesnis galvosūkis – seni sprendimai, saugumo reikalavimai, skirtingos institucijos ir daugybė tarpusavyje susijusių procesų.

Šią įtampą tarp paprastumo ir sudėtingos realybės įdomiai parodo PROTO INDUSTRIJA pokalbis su „Asseco Lietuva“ generaliniu direktoriumi Albertu Šermoku ir lovų gamintojos „Diansa“ vadovu Dovydu Andriuškevičiumi. Vienas jų dirba informacinių sistemų pasaulyje, kitas – baldų gamyboje. Iš pirmo žvilgsnio tai dvi labai tolimos sritys, tačiau abiejose sėkmę lemia tas pats gebėjimas: sudėtingą procesą paversti aiškia verte žmogui.

Kodėl paprasta paslauga gali būti sudėtingas projektas?

Pokalbio dalyje nuo 05:43 keliamas klausimas, kodėl valstybinės sistemos taip dažnai atrodo nepatogios. Vartotojas mato vieną ekraną, tačiau sistema gali turėti aptarnauti skirtingas institucijas, keistis duomenimis su kitais registrais ir kartu laikytis griežtų saugumo taisyklių. Kuo daugiau priklausomybių, tuo sunkiau pakeisti net iš pažiūros mažą funkciją.

Tai nereiškia, kad prastas naudojimas turėtų būti pateisinamas sudėtingumu. Priešingai: būtent sudėtingose sistemose ypač svarbu pradėti nuo žmogaus kelionės. Ką jis nori padaryti? Kokią informaciją jau yra pateikęs valstybei? Kurį žingsnį galima panaikinti, automatizuoti arba paaiškinti paprasčiau?

Saugumas neturi tapti patogumo priešingybe

Nuo 12:44 pokalbis pereina prie saugumo spragų, o netrukus – prie ateities įrankių ir paslaugų paprastinimo. Šios temos priklauso viena nuo kitos. Patogi, bet nesaugi sistema nėra gera paslauga, tačiau ir saugumas, kurio logikos nesupranta vartotojas, gali paskatinti klaidas bei nepasitikėjimą.

Valstybės IT sistemos turėtų būti kuriamos taip, kad saugus pasirinkimas žmogui būtų ir lengviausias pasirinkimas. Verslui čia slypi universali pamoka: techniniai apribojimai yra realūs, bet klientui jų nereikia perkelti kaip papildomos naštos.

Sudėtinga technologija tampa vertinga tik tada, kai žmogui nereikia kasdien jausti jos sudėtingumo.

Dirbtinis intelektas keičia darbą, bet nepanaikina atsakomybės

Dirbtinis intelektas ir programuotojų ateitis aptariami jau pokalbio pradžioje, o nuo 49:31 dėmesys grįžta prie DI integravimo viešajame sektoriuje. Čia lengva pasiduoti dviem kraštutinumams: tikėti, kad algoritmas išspręs visas senų sistemų problemas, arba manyti, kad technologija kelia vien grėsmę.

Realybė įdomesnė. DI gali padėti apdoroti informaciją, pasiūlyti vartotojui kitą žingsnį ar sumažinti pasikartojančio darbo kiekį. Tačiau jo rezultatus vis tiek reikia tikrinti, o sprendžiant jautrius klausimus būtini aiškūs atsakomybės, duomenų apsaugos ir žmogaus priežiūros principai.

Diskusija apie išmaniuosius įrenginius taip pat primena, kad patogumas dažnai perkamas duomenimis. Tai matyti ir Innohub straipsnyje apie DI įrenginį, kuris nuolat klausosi aplinkos. Klausimas verslui nėra vien „ar galime tai sukurti?“, bet ir „ar klientas supranta, ką atiduoda mainais?“

Programuotojų darbas dėl to neišnyksta – keičiasi jo svorio centras. Kai dalį techninių užduočių galima paspartinti, daugiau vertės kuria gebėjimas suprasti konkrečią sritį, dirbti komandoje ir numatyti sprendimo pasekmes. Neatsitiktinai pokalbyje nuo 39:47 ir 43:46 greta aptariamos matematika, komandinis darbas bei specifinių sričių išmanymas.

Nuo autovežio iki lovų: augimas prasideda nuo konkretaus pasirinkimo

Nuo 19:06 pokalbio kryptis pasikeičia – dėmesys atitenka 2020 metais įkurtai lietuviško kapitalo įmonei „Diansa“. Jos istorija primena, kad verslumas ne visada prasideda nuo programėlės ar pasaulinę rinką žadančio pristatymo. Kartais pradžia yra labai fizinis produktas, gamybos procesas ir sprendimas sutelkti dėmesį į vieną kategoriją.

Lovos pasirinkimas gali atrodyti paprastas, tačiau gamintojui tenka suderinti konstrukciją, audinį, čiužinį, individualius užsakymus ir kliento lūkesčius. Pokalbyje nuo 24:38 aptariami individualios gamybos ypatumai, o nuo 28:43 – kokybiškos lovos ir audinio pasirinkimas. Vėliau pereinama prie itališkų mechanizmų, populiariausių modelių ir rinkos tendencijų.

Kokybė yra ne šūkis, o daugybė mažų sprendimų

Čia gamyba susitinka su IT. Abiem atvejais klientas vertina galutinę patirtį, nors jos kokybę sukuria daugybė nematomų sprendimų. Jei mechanizmas nepatikimas, audinys neatitinka naudojimo poreikio arba sistema verčia kartoti tuos pačius veiksmus, gražus pažadas ilgai neišgelbės.

Verslo augimo, korporatyvinės patirties ir finansavimo temos pokalbyje išryškėja nuo 55:35. Ypač svarbi dalis prasideda nuo 1:02:42, kai kalbama apie skolinimąsi ir dažnas klaidas. Finansavimas gali pagreitinti augimą, tačiau jis nepakeičia aiškaus atsakymo, kam pinigai bus naudojami ir kaip investicija kurs pajamas.

Ši praktinė verslo perspektyva papildo platesnį turinį apie lietuviškus pardavimų ir rinkodaros „YouTube“ kanalus bei Lietuvos startuolių ir verslumo kanalus. Geri verslo pokalbiai vertingi ne vien dėl įkvėpimo – jie leidžia palyginti savo sprendimus su kitų vadovų patirtimi.

Augimą sukuria ne vien gera idėja, o gebėjimas nuosekliai paversti ją produktu, kuriuo klientas pasitiki.

Ką iš šio pokalbio verta pasiimti?

Technologijų bendrovė ir lovų gamintojas dirba skirtingose rinkose, bet jų užduotis stebėtinai panaši: sumažinti klientui tenkantį neapibrėžtumą. Vienu atveju tai reiškia aiškią, saugią skaitmeninę paslaugą, kitu – patikimą gaminį, tinkamą konkrečiam žmogui.

• Pradėkite nuo vartotojo veiksmo. Technologija ir procesai turi padėti jį atlikti, o ne demonstruoti vidinį organizacijos sudėtingumą.
• Vertinkite DI kaip įrankį. Automatizavimas nepanaikina atsakomybės už duomenis, klaidas ir galutinį sprendimą.
• Finansuokite aiškų planą. Paskola ar investicija naudinga tada, kai žinoma, kokį pajėgumą, produktą ar rinką ji padės pasiekti.
• Veikite ir tikrinkite. Nuo 1:08:44 aptariama strategija mažiau užstrigti svarstymuose ir daugiau daryti, tačiau veiksmas vertingas tada, kai iš jo mokomasi.

Didžiausia pamoka paprasta: nei valstybės skaitmenizacija, nei įmonės augimas nevyksta vienu įspūdingu šuoliu. Pažanga atsiranda tuomet, kai vadovai geba matyti visą sudėtingą sistemą, bet klientui palieka aiškią ir patikimą patirtį.

▶

Šaltiniai

• Kodėl valstybės IT sistemos dažnai nepatogios? | Nuo autovežio iki lovų gamybos. #168 — PROTO INDUSTRIJA pokalbis su Albertu Šermoku ir Dovydu Andriuškevičiumi, paskelbtas 2026 m. liepos 26 d.