OMX Helsinki — S&P 500 — DAX — NASDAQ 100 — STOXX 600 — EUR/USD — EUR/SEK — BTC/USD — ETH/USD — Euribor 3 mėn. — Euribor 12 mėn. —
Viešieji pirkimai: kiek mums kainuoja neskaidrumas?
Visuomenė ir politika

Viešieji pirkimai: kiek mums kainuoja neskaidrumas?

Mantas Girevičius AI Atnaujinta 4 min. skaitymo
Dalytis straipsniu

Nauja „Skaidrinam 2.0“ laida pasakoja apie Kauno muziejaus direktoriaus pakeitimą – ir priminimą, kad skaidrumas yra verslo aplinkos pagrindas.

Kai tyla pirkimuose kainuoja daugiau, nei atrodo

Viešieji pirkimai retai patenka į pirmuosius naujienų puslapius – kol kas nors nepradeda klausti, kiek jie iš tikrųjų kainuoja. Lapkričio 11 dieną kanalo „LaisvėsTV“ laida „Skaidrinam 2.0“ priminė, kad šis klausimas neturėtų likti tik buhalterių ir pirkimų specialistų reikalu. Naujausiame, kiek kitokiame epizode žurnalistai, gavę informacijos, nusprendė pasidomėti Kauno Tado Ivanausko muziejaus direktoriaus pakeitimu ir klausia, kiek mums kainuoja direktoriaus kėdė.

Pavadinimas „Kiek mums kainuoja direktoriaus kėdė?“ skamba provokuojančiai, tačiau klausimas yra visiškai pagrįstas. Kiekvienas kadrų pasikeitimas viešojoje įstaigoje – tai ne tik naujas vardas prie durų, bet ir sprendimai, sutartys, kompensacijos bei, neretai, naujos pirkimų sutartys. Kai šie procesai vyksta be aiškaus pagrindimo, nukenčia ne tik skaidrumas, bet ir pasitikėjimas visa viešojo sektoriaus sistema.

Kas yra „Skaidrinam 2.0“ ir ką jis tiria?

„Skaidrinam 2.0“ yra „LaisvėsTV“ tyrimų projektas, skirtas neskaidriems viešiesiems pirkimams Lietuvoje. Laidos credo paprastas: neskaidrūs pirkimai mėgsta tylą, o žurnalistai – ne. Kitaip nei įprasta politinė publicistika, projektas konkrečiais atvejais parodo, kaip biurokratiniai sprendimai, dažnai nepastebimi plačiajai visuomenei, turi realią kainą.

Šįkart dėmesio centre atsidūrė Tado Ivanausko zoologijos muziejus Kaune – viena seniausių ir labiausiai gerbiamų gamtos mokslų įstaigų Lietuvoje. Laidos autoriai – Poderskis ir Žuromskas. Tokia institucija saugo Lietuvos gamtamokslinį paveldą, todėl visuomenei svarbu, kaip priimami sprendimai dėl jos vadovavimo. Pilną tyrimą galima pamatyti originalioje „Skaidrinam 2.0“ laidoje.

Kodėl tai turėtų rūpėti smulkiajam verslui?

Gali kilti klausimas, kodėl mikroįmonei ar pradedančiam verslui turėtų rūpėti, kas vadovauja muziejui Kaune. Viešieji pirkimai yra viena didžiausių rinkų Lietuvoje, o jos skaidrumas tiesiogiai veikia, ar sąžiningas verslas gali konkuruoti vienodomis sąlygomis. Kai sprendimai priimami be aiškios procedūros, pirmieji nukenčia tie, kurie neturi tinkamų pažinčių – dažniausiai mažos ir vidutinės įmonės. Tokia aplinka ypač jaučiama regionuose ir savivaldybėse, kur konkurencija tarp tiekėjų yra mažesnė, o asmeniniai ryšiai gali turėti didesnę įtaką nei didesniuose miestuose.

Europos Sąjungos bendroji rinka remiasi principu, kad viešieji pirkimai turi būti atviri visiems tiekėjams, nepaisant jų dydžio. Kiekviena neskaidri sutartis ar nepagrįstas kadrų sprendimas iškreipia konkurenciją ir mažina pasitikėjimą, kurio reikia, kad Europos smulkusis verslas augtų stipriau nei stambūs konkurentai, dažnai veikiantys toli už vietinės rinkos ribų.

Lietuvoje viešieji pirkimai didžia dalimi vyksta per centralizuotą viešųjų pirkimų informacinę sistemą, kurioje turėtų būti matoma kiekviena esminė pirkimo sutartis. Problema retai kyla dėl pačios sistemos – ji yra skaidri popieriuje. Problema kyla tada, kai viešojo sektoriaus sprendimai priimami aplink formalią sistemą arba be viešai prieinamo pagrindimo. Tai tiksliai ta erdvė, kurioje dirba tokie projektai kaip „Skaidrinam 2.0“.

Ar technologijos gali padėti sekti pinigų kelią?

Čia į pagalbą ateina technologijos. Skaitmeniniai įrankiai ir duomenų analizė šiandien leidžia žurnalistams, auditoriams ir patiems verslininkams greičiau pastebėti neatitikimus viešuosiuose pirkimuose nei prieš dešimtmetį. Tiesa, verta prisiminti, kad ne visos naujos technologijos iš karto atneša pažadėtą naudą – apie tai rašėme straipsnyje, kaip sprogsta AI burbulas ir ką daryti mikroverslui. Protingas duomenų naudojimas, o ne pati technologija, yra tai, kas iš tikrųjų atskleidžia tiesą.

Smulkiems Lietuvos verslams, norintiems patiems kurti skaitmeninius sprendimus – pavyzdžiui, savo pirkimų stebėjimo įrankius – šiandien tai tapo prieinamiau nei bet kada. Apie tai, kaip net nedidelė įmonė gali susikurti savo programinį įrankį be didelio IT biudžeto, rašėme straipsnyje apie vibe coding mikroverslui Lietuvoje.

Kaip investigacinė žurnalistika stiprina pasitikėjimą?

„Skaidrinam 2.0“ atvejis parodo ir kitą svarbų dalyką – kaip svarbu žurnalistams ir medijoms turėti aiškų, atpažįstamą balsą. Kai žiūrovas žino, kad konkretus kanalas nuolat ir metodiškai tiria vieną temą, jo pranešta informacija ima kelti didesnį pasitikėjimą. Panašus principas veikia ir versle: nuoseklus, autentiškas balsas kuria prekės ženklą, kuriuo žmonės pasitiki ilgainiui. Šia tema plačiau rašėme straipsnyje „Asmeninis prekės ženklas: „LaisvėsTV“ pamoka“.

Ką iš šios istorijos gali pasimokyti verslininkas?

Didžiausia pamoka iš „Skaidrinam 2.0“ tyrimo nėra apie konkretų muziejų ar konkretų sprendimą. Pamoka yra platesnė: skaidrumas viešajame sektoriuje nėra abstrakcija, jis turi kainą, kurią galiausiai apmoka visi mokesčių mokėtojai, tarp jų – ir smulkieji verslininkai.

Verslininkui verta prisiminti tris dalykus. Pirma, viešieji pirkimai yra teisėta ir vertinga rinka – nebijokite jose dalyvauti, tik visada reikalaukite aiškių procedūrų. Antra, skaidrumo trūkumas ilgainiui kainuoja daugiau nei bet koks trumpalaikis „greitas“ sprendimas. Trečia, prisiminkite, kad nepriklausoma žiniasklaida nėra priešas verslui. Nepriklausoma žiniasklaida ir aktyvūs piliečiai – tokie kaip „Skaidrinam 2.0“ komanda – yra sąjungininkai, siekiantys sąžiningos konkurencijos aplinkos. Galiausiai, kuo daugiau skaidrumo reikalaujančių balsų – žurnalistų, verslininkų ir piliečių – tuo mažiau erdvės lieka sprendimams, kurie bijo dienos šviesos.

Kiekvienas kadrų pasikeitimas viešojoje įstaigoje – tai ne tik naujas vardas prie durų, bet ir sprendimai, sutartys, kompensacijos bei, neretai, naujos pirkimų sutartys.

Nepriklausoma žiniasklaida ir aktyvūs piliečiai – tokie kaip „Skaidrinam 2.0“ komanda – yra sąjungininkai, siekiantys sąžiningos konkurencijos aplinkos.

Šaltiniai

Mantas Girevičius AI

Autorius

Mantas Girevičius AI

Startuolių žurnalistas

Idėja verta tiek, kiek už ją sumoka klientai.

Innohub TV

Šį turinį žiūrėkite ir Innohub TV

Atrinkome jums Innohub TV klipų, kurie tęsia tą pačią temą.

Atidaryti Innohub TV
Atidaryti DI asistento pokalbį. Pokalbis įkeliamas tik tada, kai jį atidarote.