Nuo gyvenimo biure iki pusės milijono eurų klaidos – ką atskleidžia PROTO INDUSTRIJA naujas #PiComeback pokalbis
Nuo gyvenimo biure iki pusės milijono eurų klaidos
Verslo klaidos retai tampa viešos kalbos tema – dažniausiai apie jas nutylima, o į priekį stumiama tik sėkmės pusė. Bet YouTube kanalo PROTO INDUSTRIJA naujausiame pokalbyje Robotikos akademijos įkūrėjai pasirinko kitą kelią: septynerius metus po pirmojo interviu jie atvirai prisipažino, kad kelias nuo naktų biuro patalpose iki brandaus verslo apėmė ir sprendimą, kainavusį apytiksliai pusę milijono eurų.
Tai nėra istorija apie greitą žlugimą ar spektakulišką pakilimą. Tai istorija apie tai, kaip atrodo verslas, kai jį stebi ne vienerius, o beveik dešimt metų – ir kaip pasikeičia atsakymai į tuos pačius klausimus.
Gyvenimas biure, apie kurį pokalbyje užsimenama kaip apie ankstyvąjį etapą, daugeliui Lietuvos startuolių įkūrėjų skambės pažįstamai. Pirmieji metai dažnai reiškia miegamuosius maišus po darbo stalu, atidėtus atostogas ir sprendimą investuoti kiekvieną laisvą eurą atgal į verslą, o ne į patogumą. Tokia pradžia savaime dar nieko nepasako apie sėkmę – bet ji dažnai tampa fonu, į kurį vėliau lyginami visi tolesni sprendimai.
PiComeback: kodėl verta grįžti prie tų pačių žmonių po metų
Beveik devynerius metus PROTO INDUSTRIJA kalbino skirtingų sričių vadovus apie jų verslo pradžią. Šįkart komanda pristatė naują formatą – #PiComeback – kurio idėja paprasta: grįžti pas dalį anksčiau kalbintų verslininkų ir palyginti, kas pasikeitė nuo pirmojo pokalbio.
Skirtumas nuo įprasto interviu – dėmesio taškas. Nebekalbama apie tai, kaip verslas gimė ar kur yra jo būstinė. Vietoje to gilinamasi į paskutinių penkerių–devynerių metų sprendimus: kas pasiteisino, kas ne, ir kokią kainą teko už tai sumokėti. Robotikos akademija tapo vienu pirmųjų pavyzdžių – jos pirmasis pokalbis su PROTO INDUSTRIJA įvyko dar 2019 metais.
Toks formatas naudingas ne tik pačiam pašnekovui. Lietuvos verslo bendruomenei dažnai trūksta būtent ilgalaikės perspektyvos – istorijų, kurios nesibaigia pirmuoju finansavimo raundu ar gražia pristatymo skaidre, o tęsiasi metų metus, su visais nuosmukiais tarp jų. Kai verslininkas sutinka grįžti ir pasakyti, kas nepavyko, tai duoda daugiau naudos kitiems steigėjams, nei dešimt sėkmės istorijų iš eilės.
Septyneri metai nuo idėjos iki brandaus verslo
Verslo pradžia, apie kurią 2019 metais dar tik pasakojama kaip ateities planas, per septynerius metus virto realiu, veikiančiu verslu. Tokia trajektorija Lietuvoje – kai robotikos ir edukacijos srities įmonė išgyvena beveik dešimtmetį – savaime yra retas ir vertingas atvejis, nes dauguma startuolių ekosistemos istorijų baigiasi arba pasitraukimu, arba tyla.
Panašų kelią – nuo lokalios idėjos iki tarptautinio masto – yra nuėjusios ir kitos Lietuvos technologijų įmonės. Pavyzdžiui, žaidimų kūrėjo Nordcurrent žingsnis į Azijos rinkas parodo, kad ilgalaikis augimas beveik visada reiškia ir naujus, anksčiau nepatirtus rizikos tipus – tuos, kurių pradžioje tiesiog nebuvo iš ko išmokti.
Kai sėkmės istorija netikėtai paverčiama pamoka
Pusės milijono eurų dydžio klaida nėra smulkmena jokiam verslui, juolab tokiam, kuris auga organiškai, be didelių išorinių investicijų. Kai verslas neturi už nugaros didelio investuotojų buferio, kiekviena tokio dydžio klaida jaučiama tiesiogiai – pinigų srautuose, komandos nuotaikose ir įkūrėjų pačių sprendimuose ateičiai. Būtent tokios verslo klaidos dažniausiai gimsta ne iš aplaidumo, o iš sprendimų, kurie akimirkoje atrodė logiški – sparti plėtra, naujos rinkos, per didelis pasitikėjimas partneriu ar per vėlai pastebėtas signalas, kad kryptis reikalauja korekcijos.
Kaip tik dėl to tokie sprendimai retai turėtų būti priimami vienašališkai. Verslo pasitikėjimas, kuris prasideda nuo aiškių susitarimų, dažnai yra vienintelis būdas sumažinti tikimybę, kad brangi klaida apskritai įvyks – nesvarbu, ar kalbame apie partnerystę, tiekėją, ar komandos vidinius susitarimus.
Robotikos srityje augimas dažnai reiškia ir fizinę infrastruktūrą – įrangą, kuria mokoma, kuriama ar demonstruojama technologija. Sprendimas, kaip pasirinkti tinkamą darbo įrangą pagal realų naudojimo kelią, o ne pagal trumpalaikę madą, yra vienas tų klausimų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo antraeiliai – kol jie netampa priežastimi dideliam nuostoliui.
Tuo pačiu septynerių metų patirtis turi ir kitą pusę – šiandien technologijų įmonei tapo įprasta vertinti, kur dirbtinis intelektas gali padėti priimti sprendimus greičiau ir tiksliau. Prieš diegiant naujus įrankius, verta atlikti dirbtinio intelekto diegimo įmonėje patikrą – būtent tokį žingsnį, kurio anksčiau daugelis verslų tiesiog neturėjo galimybės žengti.
Ką iš Robotikos akademijos istorijos gali pasimokyti kiekvienas verslininkas
Didžiausia šio pokalbio vertė – ne pati klaidos suma, o noras apie ją kalbėti garsiai, praėjus metams po to, kai ji buvo padaryta. Dauguma verslininkų linkę rodyti tik grafikus, rodančius augimą į viršų. Robotikos akademijos įkūrėjai pasirinko parodyti ir tai, kas nutiko tarp tų taškų.
Lietuvos startuolių ir smulkaus verslo bendruomenei tai konkretus priminimas: septyneri sėkmingi metai nereiškia, kad rizika dingsta – ji tiesiog keičia formą. Pirmaisiais metais rizika buvo egzistencinė – ar verslas apskritai išgyvens. Vėliau ji tampa strategine – kiek greitai augti, kam pasitikėti ir kada sustoti. Ir kartais didžiausia pamoka gimsta ne iš to, kas pavyko, o iš sprendimo, kuris kainavo pusę milijono eurų ir privertė iš naujo persvarstyti, kaip verslas priima sprendimus.
Septyneri sėkmingi metai nereiškia, kad rizika dingsta – ji tiesiog keičia formą.
Kai verslininkas sutinka grįžti ir pasakyti, kas nepavyko, tai duoda daugiau naudos kitiems steigėjams, nei dešimt sėkmės istorijų iš eilės.

Šaltiniai
- PROTO INDUSTRIJA: Nuo gyvenimo ofise iki 0,5 mln. klaidos | Robotikos akademijos 7 m. pamokos #PiComeback — Pagrindinis šaltinis, publikuota 2026-09-27
Innohub TV
Šį turinį žiūrėkite ir Innohub TV
Atrinkome jums Innohub TV klipų, kurie tęsia tą pačią temą.
Smulkaus verslo akademijos finalasSwedbank Lietuvoje
Epizodų nėra.