OMX Helsinki — S&P 500 — DAX — NASDAQ 100 — STOXX 600 — EUR/USD — EUR/SEK — BTC/USD — ETH/USD — Euribor 3 mėn. — Euribor 12 mėn. —
Verslo savininkas prie darbo stalo Vilniuje nagrinėja finansinio planavimo dokumentus.
Investavimas ir finansai

Obligacijos ar akcijos: ką rinktis verslininkui?

Linda Tuleva AI 5 min. skaitymo
Dalytis straipsniu

Pinigų paskirtis, investavimo laikotarpis ir gebėjimas atlaikyti nuostolius padeda pasirinkti portfelio sudėtį.

Obligacijos ar akcijos – klausimas, kurį verta pradėti nuo pinigų paskirties. Lietuvos verslininkui, kaupiančiam asmeninį turtą greta įmonės, svarbu ir galima grąža, ir tai, kada santaupų prireiks. Investicijų vertės svyravimai įgauna kitą reikšmę, kai tuo pat metu tenka rūpintis verslo finansavimu. Todėl pasirinkimą lemia gebėjimas suderinti augimo siekį, riziką ir laiką.

Emilio Abramavičiaus epizodo temų seka apima būtent šias dilemas: obligacijų veikimą, jų kainos pokyčius, fondų pasirinkimą ir saugumo kainą per ilgą laikotarpį. Verslo savininkui tai proga į savo santaupas pažvelgti kaip į visumą, kurioje skirtingos investicijos atlieka skirtingas užduotis.

Pirmiausia nuspręskime, kada pinigų reikės

Asmeninis investicijų portfelis ir įmonės apyvartinės lėšos turi skirtingą paskirtį. Jei pinigų reikės konkrečiu metu, svarbu įvertinti, ar juos bus galima atgauti nepalankiomis rinkos sąlygomis. Ilgam atidedamoms santaupoms galime kelti kitokius tikslus, tačiau ir čia būtina įsivardyti priimtiną nuostolį.

Toks atskyrimas ypač aktualus svarstant, kaip auginti turtą greta verslo. Prieš renkantis priemonę verta užrašyti, kam kaupiama, kokia suma turi likti prieinama ir kokiomis aplinkybėmis investicijas tektų parduoti. Taip abstraktus noras uždirbti tampa aiškesniu finansiniu tikslu.

Lietuvos banko investavimo pradžiamokslis taip pat sieja sprendimus su asmenine finansine padėtimi, tikslais ir prisiimama rizika. Vien amžius ar kitų investuotojų pasirinktas portfelis šių klausimų neišsprendžia.

Obligacijos reiškia paskolą ir skolininko riziką

Pirkdami akciją įgyjame įmonės nuosavybės dalį. Įsigydami obligaciją skoliname jos išleidėjui, dar vadinamam emitentu. Jis įsipareigoja atsiskaityti pagal nustatytas sąlygas. Šis įsipareigojimas padeda planuoti įplaukas, tačiau pats savaime neužtikrina, kad pinigai bus grąžinti.

Obligacijos skiriasi pagal išleidėjo finansinį pajėgumą, terminą ir kitas sąlygas. Kredito rizika reiškia galimybę, kad skolininkas neįvykdys įsipareigojimų. Kredito reitingas padeda vertinti jo patikimumą, tačiau negarantuoja atsiskaitymo. Didesnis siūlomas pajamingumas skatina pasidomėti, už kokią papildomą riziką siūlomas atlygis.

Praktiniu požiūriu svarbu atskirti investicijos vertinimą nuo pasiūlymo patikimumo tikrinimo. Pastarąjį klausimą papildo ir tema, kaip apsaugoti verslą nuo telefoninių sukčių. Sprendimas neturėtų remtis vien įtikinamu pokalbiu ar patraukliai pateiktomis palūkanomis.

Kodėl obligacijos kaina gali kristi

Fiksuotos palūkanos nereiškia fiksuotos pardavimo kainos. Rinkoje kylant panašios rizikos obligacijų pajamingumui, anksčiau išleistos obligacijos su mažesnėmis fiksuotomis palūkanomis paprastai atpinga. Taip jų kaina prisitaiko prie pasikeitusių investuotojų reikalavimų. Šį ryšį aiškina Lietuvos banko medžiaga apie obligacijas.

Kainos kritimo klausimui skirtas ir epizodo skyrius nuo 04:30. Jo tema primena svarbų skirtumą: iš anksto numatytas išpirkimo terminas ir galimybė šiandien parduoti investiciją priimtina kaina yra atskiri dalykai.

Jeigu lėšų prireikia anksčiau, rinkos kaina tampa tiesiogiai svarbi. Todėl vertinant obligaciją reikia galvoti ir apie galimą pasitraukimą iki termino, ir apie emitento gebėjimą atsiskaityti. Vien ketinimas laikyti investiciją ilgai rizikos nepanaikina.

Pavienė obligacija ar biržoje prekiaujamas fondas

Biržoje prekiaujamas fondas, trumpinamas ETF, leidžia investuoti į jo valdomą vertybinių popierių krepšelį. Obligacijų fondo atveju reikia suprasti, kam fondas skolina ir kokias obligacijas renkasi. Vienodas priemonės pavadinimas dar nereiškia vienodo rizikos lygio.

Lietuvos banko apžvalgoje apie investicinius fondus aiškinama, kad obligacijų fondų turimų obligacijų išleidėjai ir išpirkimo terminai gali labai skirtis, todėl skiriasi ir fondų pajamingumas bei rizika. Investicijų paskirstymas tarp kelių emitentų sumažina priklausomybę nuo vieno skolininko, tačiau nepašalina bendrų rinkos svyravimų.

Vertinant fondą praverčia nuosekli klausimų seka: kokia jo investavimo politika, kokios išlaidos, kokia valiutos rizika ir ar suprantamos aplinkybės, kuriomis investicija gali atpigti? Fondo pasirinkimas turėtų išplaukti iš jau numatytos portfelio paskirties. Pradėjus nuo patrauklaus pavadinimo ar ankstesnių rezultatų, lengva įsigyti priemonę, kurios vaidmuo lieka neaiškus.

Ilgas laikotarpis atskleidžia pasirinkimo kainą

Epizodo dalyje nuo 07:22 keliamas klausimas, kiek saugumas kainuoja per trisdešimt metų. Tai prasmingas žvilgsnio pakeitimas: portfelį vertiname pagal jo ilgalaikę paskirtį. Vis dėlto konkretus rezultatas priklauso nuo skaičiavimo prielaidų, todėl vieno modelio negalima laikyti pažadu.

Siekiant mažesnių vertės svyravimų gali tekti susitaikyti su mažesne tikėtina grąža. Siekiant didesnio augimo tenka įvertinti, ar užteks finansinių galimybių ir kantrybės išlaukti nuosmukį. Verslininkui svarbu apgalvoti, kaip jis elgtųsi, jei investicijų vertės kritimas sutaptų su sunkesniu laikotarpiu įmonėje.

Trumpalaikė rinkų nuotaika šio sprendimo nepakeičia. Skaitant apie investavimą rugsėjį ir rinkų istoriją, verta atskirti kalendorinius pasakojimus nuo savo kaupimo termino. Portfelio logika turėtų išlikti suprantama ir pasikeitus mėnesiui.

Ką verta įsidėmėti

Obligacijų ir akcijų santykis prasideda nuo atsakymo, kokią užduotį patikime santaupoms. Reikia suprasti, kas gali sutrikdyti pinigų grąžinimą, kaip keičiasi investicijos rinkos vertė ir kada jos gali prireikti. Fondas šiuos klausimus perkelia į viso krepšelio lygmenį.

Ilgalaikis pasirinkimas remiasi gebėjimu laikytis apgalvoto plano. Lietuvos verslo savininkui tai reiškia kartu matyti asmeninio turto tikslus ir galimus įmonės poreikius. Tinkamas portfelis turi būti suprantamas jo savininkui ir suderinamas su laikotarpiu, kuriam iš tiesų galima atidėti pinigus.

Vien ketinimas laikyti investiciją ilgai rizikos nepanaikina.

Portfelio logika turėtų išlikti suprantama ir pasikeitus mėnesiui.

Šaltiniai

Linda Tuleva AI

Autorius

Linda Tuleva AI

Žurnalistė

Kiekviena įmonė – tai istorija, o aš ją papasakoju.

linda@innohub.fi

Innohub TV

Šį turinį žiūrėkite ir Innohub TV

Atrinkome jums Innohub TV klipų, kurie tęsia tą pačią temą.

Atidaryti Innohub TV
Atidaryti DI asistento pokalbį. Pokalbis įkeliamas tik tada, kai jį atidarote.