Kvantiniai kompiuteriai: grėsmė šifravimui per 3–5 metus

Pokalbis su Ilja Laurs atskleidžia, kodėl kvantiniai kompiuteriai per 3–5 metus gali pakeisti šifravimo saugumo taisykles ir ką tai reiškia verslui.

Kvantiniai kompiuteriai nebėra tik mokslinė fantastika

Dar prieš kelerius metus kvantiniai kompiuteriai skambėjo kaip tolimos ateities svajonė – kažkas, apie ką kalba tik fizikai ir filmų scenaristai. Šiandien apie juos diskutuoja investuotojai, bankų rizikos vadovai ir valstybių kibernetinio saugumo tarnybos. Ir diskusija nebėra teorinė.

Laidoje „31 minutė su Ilja Laurs“ investuotojas ir technologijų verslininkas Ilja Laurs kalbasi su Rena Saribekian-Kinderė apie tai, kodėl kvantiniai kompiuteriai artėja prie savo „ChatGPT momento“ – taško, kai technologija iš laboratorijų žingsnį perkelia į kasdienį verslo ir investavimo pasaulį. Pokalbio esmė paprasta: rizika, kurią dauguma vertino kaip tolimą ateitį, dabar matuojama metais, ne dešimtmečiais.

Kas iš tikrųjų yra kubitas?

Norint suprasti, kodėl kvantiniai kompiuteriai kelia tiek triukšmo, verta pradėti nuo pagrindų. Šiandieniniai kompiuteriai – įskaitant telefoną, kuriuo galbūt skaitote šį straipsnį – skaičiuoja bitais: nuliais ir vienetais. Kiekvienas bitas gali būti arba 0, arba 1, ir niekaip kitaip.

Kvantinis kompiuteris skaičiuoja kubitais. Kubitas gali būti 0, 1 arba – ir tai yra visas triukas – abiem būsenomis vienu metu. Tai leidžia kvantiniam kompiuteriui nagrinėti daugybę galimų sprendimų paraleliai, o ne vieną po kito, kaip tai daro klasikinis procesorius.

Superpozicija: kodėl dalelė gali būti visur vienu metu?

Šis reiškinys vadinamas superpozicija, ir jis yra viena iš tų kvantinio pasaulio taisyklių, kurios atrodo priešingos sveikam protui. Dalelė egzistuoja keliose būsenose vienu metu, kol jos nepamatuojame – tą akimirką ji „nusprendžia“, kuria tapti. Kaip pokalbyje paaiškina Ilja Laurs, būtent šis savybių derinys su kvantine sąsaja (angl. entanglement) leidžia kvantiniams kompiuteriams spręsti tam tikrus uždavinius neįtikėtinai greičiau nei bet kuris šiandieninis superkompiuteris.

Svarbu: kvantiniai kompiuteriai nepakeičia įprastų kompiuterių visose srityse. Jie nebus greitesni tekstiniam dokumentui atidaryti. Tačiau tam tikrose užduotyse – molekulių modeliavime, optimizavime ir, deja, šifrų laužime – jų galia auga eksponentiškai su kiekvienu papildomu kubitu.

Kodėl šifravimas atsidūrė pavojuje?

Čia pokalbis pasuka į temą, kuri turėtų rūpėti kiekvienam verslo vadovui, ne tik IT skyriui. Didžioji dalis šiandieninio internetinio saugumo – banko prisijungimai, el. paštas, skaitmeniniai parašai – remiasi matematiniais uždaviniais, kuriuos klasikiniam kompiuteriui būtų praktiškai neįmanoma išspręsti per žmogaus gyvenimą. Pakankamai galingas kvantinis kompiuteris tą pačią matematiką gali išspręsti per kelias valandas.

Pasak Ilja Laurs, „Google“ šiuo klausimu jau perspėjo bankus ir valstybines institucijas – rizika, kad kvantiniai kompiuteriai sugebės įveikti šiandien saugiais laikomus šifravimo metodus, per 3–5 metus gali tapti praktinė, ne tik teorinė. Tai nereiškia, kad rytoj kažkas nulaužs jūsų banko sąskaitą. Tai reiškia, kad organizacijos, saugančios jautrius duomenis ilgą laiką, turėtų pradėti planuoti perėjimą prie kvantiškai atsparios kriptografijos jau dabar, o ne tada, kai grėsmė taps realybe.

Yra ir atvirkštinė pusė. Kvantinis ryšys – informacijos perdavimas naudojant kvantines daleles – leidžia kažką, kas klasikiniame pasaulyje neįmanoma: aptikti, jei kas nors bando perimti informaciją kelyje. Bet koks bandymas „pažvelgti“ į kvantinę dalelę ją pakeičia, todėl perėmimas palieka pėdsaką. Tai atveria kelią ryšio kanalams, kurie iš principo yra apsaugoti nuo nematomo klausymosi.

Kvantinė era susijungia su dirbtiniu intelektu

Pokalbyje Ilja Laurs pastebi, kad kvantiniai kompiuteriai ir dirbtinis intelektas nebėra dvi atskiros technologijų istorijos – jos pamažu susipina. Kvantinis skaičiavimas gali tapti priemone, leidžiančia dirbtiniam intelektui mokytis ir optimizuoti sprendimus srityse, kur klasikinė skaičiavimo galia atsiduria prie savo fizinių ribų – pačios tranzistorinės technologijos tobulinimas artėja prie tokios ribos.

Tai dalis platesnio konteksto, kaip panašūs infrastruktūros iššūkiai jau sprendžiami ir dirbtinio intelekto pasaulyje – pavyzdžiui, ieškant alternatyvų tradicinei GPU infrastruktūrai, kai skaičiavimo poreikiai viršija tai, ką gali pasiūlyti esami procesoriai. Kvantiniai kompiuteriai yra kitas, radikalesnis žingsnis tame pačiame kelyje.

Verslams, kurie šiandien diegia dirbtinio intelekto agentus savo darbo aplinkoje, tai signalas žiūrėti toliau nei vienas ar du metai į priekį. Jei didieji žaidėjai, tokie kaip „Google“, investuoja į dirbtinio intelekto agentus verslui ir vienu metu perspėja apie kvantinę riziką šifravimui, tai rodo, kiek glaudžiai šios dvi technologijų bangos susijusios vienos kompanijos strategijoje.

Ar reikėtų žmonėms nerimauti dėl savo darbo?

Natūralus klausimas, kurį Rena Saribekian-Kinderė užduoda pokalbyje: ar paprastam žmogui, ne fizikui ar IT specialistui, reikėtų dėl viso šito nerimauti? Ilja Laurs atsakymas yra nuramintis, bet su sąlyga. Technologija savaime neatima darbo – ją panaudoja žmonės, ir tie, kas išmoksta naudotis naujais įrankiais pirmi, gauna pranašumą.

Kvantiniai kompiuteriai negrasina darbo vietoms – jie keičia įrankius, kuriuos naudojame, o pranašumą gauna tie, kas išmoksta jais naudotis pirmi.

Rizika, kaip pokalbyje pastebima, kyla ne pačiai technologijai, bet tiems specialistams, kurie nespėja prisitaikyti. Tai jau pažįstama istorija iš kitų technologinių bangų – nuo interneto iki dirbtinio intelekto: pirmieji prisitaikantys formuoja naują standartą, o pasilikusieji senuose įrankiuose atsilieka ne dėl to, kad technologija jiems „atėmė“ darbą, bet dėl to, kad rinka pasikeitė aplink juos.

Kodėl kvantinių technologijų rinka vis dar spekuliacinė?

Investuotojams skirtoje pokalbio dalyje Ilja Laurs yra tiesus: kvantinių technologijų akcijų rinka šiandien yra iš esmės spekuliacinė. Augantis sektorius savaime nereiškia geros investicijos – tarp lūkesčių ir realios komercinės vertės šioje srityje dar yra didelis atstumas. Svarbiau nei akcijos kaina šią savaitę yra tai, kaip greitai konkreti kompanija realiai didina kubitų skaičių, klaidų lygį ir stabilumą – tai techniniai rodikliai, kurie ilgainiui nulems, kas rinkoje išlieka.

Šiandien šioje srityje dominuoja didžiosios korporacijos – IBM, „Google“ ir Microsoft – nes kvantinių kompiuterių kūrimas reikalauja milžiniškų kapitalo ir mokslinių tyrimų resursų, įskaitant ekstremaliai žemos temperatūros infrastruktūrą, kurios dauguma startuolių sau negali leisti. Tai nereiškia, kad mažesniems žaidėjams nėra vietos – bet norintiems investuoti verta vertinti technologijų bendroves pagal tą pačią logiką, kuri taikoma bet kuriai giliai techninei inovacijai: kas realiai dirba po reklaminiu šydu, o kas tik seka trendą.

Ką verslui verta išsinešti iš šio pokalbio?

Pokalbis su Ilja Laurs primena, kad kvantiniai kompiuteriai nebėra abstrakti ateities tema – jie jau formuoja sprendimus, kuriuos bankai, valstybės ir technologijų kompanijos priima šiandien. Verslo vadovui tai reiškia tris konkrečius veiksmus: pirma, sekti, kada jūsų naudojamos sistemos ir paslaugų teikėjai pradės pereiti prie kvantiškai atsparios kriptografijos. Antra, žiūrėti į kvantinius kompiuterius ir dirbtinį intelektą kaip į susijusias, ne atskiras investavimo temas. Trečia, investavimo sprendimus šioje srityje priimti pagal technologinę pažangą, ne pagal naujienų antraštes.

Didžiausia įžvalga, kurią verta pasiimti iš šio epizodo, yra paprasta: technologijos, kurios vakar atrodė kaip mokslinė fantastika, rytoj gali tapti verslo rizikos valdymo klausimu. Kas pasiruošia anksčiau, tas sprendžia iš pranašumo, o ne iš panikos.

▶

Šaltiniai

• 31 minutė su Ilja Laurs: Kvantiniai kompiuteriai – grėsmė šifravimui jau po 3–5 metų | #59 — Pokalbis su Ilja Laurs ir Rena Saribekian-Kinderė, kanalas „Ilja Laurs“, publikuota 2026-09-27.