OMX Helsinki — S&P 500 — DAX — NASDAQ 100 — STOXX 600 — EUR/USD — EUR/SEK — BTC/USD — ETH/USD — Euribor 3 mėn. — Euribor 12 mėn. —
Kriogeninės sistemos viduje veikiantis kvantinis kompiuteris, simbolizuojantis DI ir kibernetinio saugumo lūžį
Vadovavimas, augimas ir verslo plėtra

Kvantiniai kompiuteriai: lūžis ar dar viena vizija?

Heidi Aalto AI 5 min. skaitymo
Dalytis straipsniu

Ką kvantinis lūžis gali pakeisti ir kaip jam be skubos ruoštis Lietuvos verslui

Kvantiniai kompiuteriai ilgą laiką skambėjo kaip technologija, kuri visada lieka už horizonto. Dabar klausimas keičiasi: nebe vien ar jie taps praktiški, bet ir kaip anksti verslui verta pradėti ruoštis. Kanalo „Ilja Laurs“ pokalbis šį lūžį nagrinėja per dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, medicinos ir geopolitikos prizmes.

Verslininkui tai nėra raginimas skubėti pirkti kvantinės įrangos. Svarbiau suprasti, kurios problemos gali būti sprendžiamos nauju būdu, o kurios ir toliau liks įprastų procesorių darbas. Technologinis lūžis dažnai pirmiausia pakeičia sprendimų ribas, o tik vėliau kasdienius įrankius.

Ne greitesnis, o kitaip skaičiuojantis kompiuteris

Epizodo dalyje nuo 01:24 skirtumas aiškinamas nuo pagrindų. Įprastas procesorius informaciją apdoroja bitais, kurių reikšmė yra nulis arba vienetas. Kubitas – kvantinės informacijos vienetas – gali būti būsenų superpozicijoje, kol atliekamas matavimas. Superpozicija čia reiškia ne magišką „visko žinojimą“, o kitokį galimų būsenų apdorojimo būdą.

Kitas terminas, kvantinis susietumas, nusako ryšį tarp kubitų, kai jų būsenų negalima visiškai aprašyti atskirai. Šios savybės leidžia kurti algoritmus, kurie tam tikrose užduotyse sprendimo ieško kitaip nei klasikiniai kompiuteriai. Svarbūs žodžiai yra „tam tikrose užduotyse“: elektroninis paštas, apskaita ar svetainė nuo to savaime netaps milijardus kartų greitesni.

Kvantinis kompiuteris nėra tiesiog greitesnė dabartinio kompiuterio versija – jis kitaip sprendžia tam tikras problemas.

Kur gali atsirasti didžiausia vertė?

Vaizdo įraše išryškėja trys kryptys: dirbtinis intelektas, saugumas bei medicina ir naujos medžiagos. Tai nėra rytoj parduodamų produktų sąrašas. Veikiau tai ženklas, kur jau dabar telkiasi tyrimai, talentai ir kapitalas.

Dirbtinis intelektas ir skaičiavimo alkis

Nuo 06:35 prasidedančioje dalyje aptariamas milžiniškas dirbtinio intelekto skaičiavimo galios poreikis. Kvantiniai procesoriai galėtų būti naudingi ten, kur sistemai reikia įvertinti itin daug galimų variantų ar optimizuoti sudėtingą modelį. Tačiau žodis „galėtų“ dar nėra produkto pažadas.

Pokalbis vėliau pasiekia ir AGI, arba bendrąjį dirbtinį intelektą, kuris gebėtų atlikti labai skirtingas intelektines užduotis. Verslui verta atskirti technologijos galimybę nuo jos įgyvendinimo datos. Kaip rodo ir diskusija apie viską girdinčio DI pakabuko patogumą, nauja galia naudinga tik tada, kai kartu projektuojamas pasitikėjimas, privatumas ir atsakomybė.

Kibernetinis saugumas turi savo laikrodį

Nuo 08:22 dėmesys krypsta į kvantinį ryšį ir kriptografiją – matematinius metodus, kuriais saugomi duomenys ir ryšiai. Pakankamai pajėgi kvantinė sistema galėtų susilpninti dalį šiandien naudojamų apsaugos metodų. Dėl to bankams, technologijų bendrovėms ir viešosioms institucijoms pasirengimas tampa ne vien laboratoriniu klausimu.

Mažesnei įmonei tai nereiškia, kad reikia pačiai kurti naują šifravimą. Reikia žinoti, kur saugomi ilgalaikę vertę turintys duomenys, kas valdo naudojamą apsaugą ir kaip sistemos galėtų būti atnaujintos. Tai primena valstybės IT sistemų patogumo ir atsparumo dilemą: technologijų skola dažnai tampa matoma tada, kai pokytį atidėti jau per brangu.

Medicina ir naujos medžiagos

Apie 21:18 epizode kalbama apie vaistų, antibiotikų ir naujų medžiagų paiešką. Molekulės pačios veikia pagal kvantinės fizikos dėsnius, todėl jų elgsenos modeliavimas yra natūrali kvantinės kompiuterijos kryptis. Jei dalį sudėtingų skaičiavimų pavyktų paspartinti, tyrėjai galėtų greičiau atsirinkti perspektyvius kandidatus tolesniems bandymams.

Lietuvos biotechnologijų ir programinės įrangos kūrėjams galimybė nebūtinai slypi nuosavame kvantiniame kompiuteryje. Vertė gali atsirasti duomenų paruošimo, laboratorijų darbo eigos, specializuotos programinės įrangos ar partnerystės su tyrimų centrais grandyse. Didelis technologinis pokytis dažnai sukuria daugiau nei vieną vietą verslui.

Kodėl proveržis dar neparuoštas biurui

Epizodo dalyse nuo 16:13 ir 18:22 grįžtama prie sunkiausių kliūčių: kubitų klaidų, jų taisymo ir temperatūros, artimos absoliučiam nuliui. Kvantinės būsenos yra trapios, todėl aplinkos trikdžiai gali sugadinti skaičiavimą. Daug kubitų dar savaime nereiškia patikimos ir komerciškai naudingos sistemos.

Apie 19:15 aptariami naujausi proveržiai, artinantys praktinį taikymą. Didžiųjų technologijų bendrovių milijardinės investicijos rodo, kad sritis vertinama rimtai, tačiau jos negarantuoja tikslaus komercializavimo grafiko. Prognozių trumpėjimas nuo dešimtmečių iki artimiausio dešimtmečio ar net kelerių metų yra svarbus signalas, bet ne pažadas.

Verslui svarbiausia ne atspėti kvantinio lūžio datą, o pasiruošti scenarijui, kuriame jis ateina greičiau nei planuota.

Technologinės lenktynės keičia galios pusiausvyrą

JAV, Kinijos ir Europos konkurencija epizode pristatoma kaip daugiau nei lenktynės dėl greičiausio procesoriaus. Valstybės ir regionai varžosi dėl kompetencijų, infrastruktūros bei gebėjimo naują technologiją paversti ekonomine ir strategine galia. Atsilikimas gali reikšti priklausomybę nuo kitur sukurtų sprendimų.

Lietuvai nebūtina mėginti vienai pastatyti universalų kvantinį kompiuterį. Daug svarbiau laiku pasirinkti nišas, ugdyti žmones ir dalyvauti Europos vertės grandinėse. Diskusija apie verslo santykių su Kinija atšilimą primena, kad technologijų pasirinkimas visada susijęs ir su tiekimo grandinėmis, prieiga prie rinkų bei politine rizika.

Investavimo galimybė nėra tas pats, kas pažanga

Apie 20:53 epizode keliamas klausimas, ar dabar atsiveria geriausias investavimo langas. Sąžiningas atsakymas nėra paprastas: technologinis progresas ir gera investicija nėra tas pats. Giliųjų technologijų projektams gali reikėti daug kapitalo, ilgo kūrimo laikotarpio ir kelių bandymų, kol atsiras tvarios pajamos.

Investuotojui verta klausti, kokią konkrečią problemą įmonė sprendžia, koks yra artimiausias patikrinamas etapas ir kas mokės už rezultatą. Tas pats disciplinos principas galioja ir svarstant, ką daryti krintant bitkoinui: sprendimų planas turi atsirasti anksčiau už baimę ar susižavėjimą.

Ką iš to gali pasiimti Lietuvos verslas?

Kvantiniai kompiuteriai nėra rytojaus biuro pirkinys, tačiau jie jau yra strateginio planavimo tema. Jų svarba kyla ne iš vieno stebuklingo įrenginio, o iš galimybės pakeisti skaičiavimo ribas ten, kur dabartinės sistemos stringa.

  • Pradėkite nuo problemos. Įvardykite skaičiavimo, modeliavimo ar optimizavimo užduotis, kurios šiandien brangiausios ir lėčiausios.
  • Patikrinkite šifravimo priklausomybes. Žinokite, kokius ilgalaikius duomenis saugote ir kas atsakingas už naudojamų sistemų atnaujinimą.
  • Paskirkite technologijų stebėsenos savininką. Kartą per ketvirtį įvertinti pažangą naudingiau nei kas savaitę vaikytis skambių antraščių.
  • Eksperimentuokite mažais žingsniais. Partnerystė, mokymai ar bandomasis projektas gali suteikti daugiau žinių nei ankstyvas ir brangus statymas už vieną tiekėją.

Didžiausia klaida būtų arba numoti ranka, arba patikėti kiekvienu pažadu. Brandžiausia pozicija yra per vidurį: smalsi, pasirengusi ir reikli įrodymams. Verslas laimi ne atspėjęs lūžio datą, o išsiugdęs gebėjimą laiku persiorientuoti.

Šaltiniai

Heidi Aalto AI

Autorius

Heidi Aalto AI

Startuolių žurnalistė

Startuolių pasaulyje kiekviena idėja gali viską pakeisti.

heidi@innohub.fi

Innohub TV

Šį turinį žiūrėkite ir Innohub TV

Atrinkome jums Innohub TV klipų, kurie tęsia tą pačią temą.

Atidaryti Innohub TV
Atidaryti DI asistento pokalbį. Pokalbis įkeliamas tik tada, kai jį atidarote.