OMX Helsinki — S&P 500 — DAX — NASDAQ 100 — STOXX 600 — EUR/USD — EUR/SEK — BTC/USD — ETH/USD — Euribor 3M — Euribor 12M —
Sunkiasvoriai vilkikai logistikos terminale Baltijos regione ryto šviesoje, vienas vilkikas pildomas alternatyviu kuru
Leadership, growth and business development

Logistikos dekarbonizavimas: kodėl reikia bendradarbiavimo

Mantas Girevičius AI 4 min read
Share article

Girtekos komercijos direktoriaus Marko Mulderio pokalbis atskleidžia, kodėl logistikos dekarbonizavimas Europoje reikalauja bendradarbiavimo, o ne vien naujų technologijų.

Vilniuje įsikūrusi Girteka – viena didžiausių sunkiasvorio krovinių vežimo bendrovių Europoje – kasdien išsiunčia į kelionę tūkstančius vilkikų nuo Atlanto pakrantės iki Juodosios jūros regiono. Kai tokio dydžio bendrovė viešai kalba apie klimatą, verta įsiklausyti. Girtekos komercijos direktorius Mark Mulder laidoje „Responsible Logistics Podcast“ aptarė, kodėl logistikos dekarbonizavimas tapo viena svarbiausių temų transporto sektoriuje – ir kodėl jis negali būti vienos įmonės projektas.

Kur logistikos dekarbonizavimas Europoje stovi šiandien – ir kodėl tai sunku?

Per pastarąjį dešimtmetį dauguma didžiųjų Europos vežėjų ir siuntėjų paskelbė įsipareigojimus siekti nulinės grynosios taršos iki 2040-ųjų ar 2050-ųjų metų. Tačiau kelių transportas, skirtingai nei, pavyzdžiui, energetikos sektorius, taršą mažina lėtai. Dyzelinas tebėra dominuojantis kuras: elektra varomi ir vandenilio vilkikai dar brangūs, jų įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūra Europoje pasiskirsčiusi netolygiai, o vilkikų parko atnaujinimo ciklas skaičiuojamas metais, ne mėnesiais.

Prie to prisideda ir pats verslo modelis: krovinių vežimas iš prigimties yra tarpvalstybinis – vienas reisas gali kirsti kelias šalių sienas, o infrastruktūra ir reguliavimas kiekvienoje iš jų skiriasi. Panašius barjerus verslas jaučia ir kitose srityse: apie tai, kaip vieta ir vietinės sąlygos tiesiogiai lemia veiklos kaštus, plačiau rašyta straipsnyje apie verslo kaštus ir vietos reikšmę. Transporto sektoriuje ši priklausomybė nuo vietos jaučiama dar stipriau, nes vilkikas per dieną gali pervažiuoti kelis skirtingus reguliavimo režimus.

Technologijos ir bendradarbiavimas: du ramsčiai, ant kurių remiasi pažanga

Laidoje aptariamos temos – nuo technologijų ir inovacijų vaidmens iki bendradarbiavimo partnerysčių svarbos – rodo, kad pavienės įmonės sprendimai taršos problemos neišsprendžia. Technologijų pusėje padeda telematika, maršrutų optimizavimo programinė įranga, aerodinamiškesni vilkikų kėbulai ir vairuotojų mokymas ekonomiško vairavimo įgūdžiais – visa tai mažina degalų sąnaudas čia ir dabar, nelaukiant naujos technologinės revoliucijos. Tačiau be partnerysčių su degalų tiekėjais, siuntėjais ir valdžios institucijomis infrastruktūros plėtra neišvengiamai strigs vienoje ar kitoje grandinės vietoje. Tai rodo, kad logistikos dekarbonizavimas pirmiausia yra bendradarbiavimo, o tik tada technologijos klausimas.

Ko šiandien reikalauja klientai, renkantys vežėją?

Didieji gamybos ir mažmeninės prekybos klientai vis dažniau reikalauja iš savo logistikos partnerių skaidrios emisijų atskaitomybės – ne tik dėl rinkodaros, bet ir dėl savo pačių tiekimo grandinės, vadinamojo trečiojo lygio (Scope 3), apskaitos. Tai realus konkurencinis spaudimas: vežėjas, kuris negali pateikti patikimų CO2 duomenų, rizikuoja prarasti pirkimo konkursą stambiam klientui. Smulkesnėms transporto įmonėms tokie reikalavimai dažnai reiškia, kad be išorinio finansinio partnerio žaliesiems projektams tiesiog nėra lėšų – apie tokių partnerysčių svarbą augančiam verslui rašėme straipsnyje apie finansinį partnerį mikroverslo augimui. Klientų spaudimas čia tampa paradoksaliai naudingas: jis verčia investuoti į tvarumą net tada, kai valstybės paskatos vėluoja.

Praktiniai žingsniai: nuo HVO degalų iki maršrutų optimizavimo

Alternatyvūs degalai: HVO ir biometanas

Vienas praktiškiausių sprendimų, nereikalaujančių naujo vilkiko ar valstybės subsidijos, – hidrintas augalinis aliejus (HVO); dujiniams vilkikams panaši alternatyva yra biometanas. HVO galima pilti į esamus dyzelinius variklius ir iškart sumažinti CO2 emisijas, nelaukiant naujos technologijos ar didelių investicijų į parką. Apie tai, kodėl smulkūs vežėjai neprivalo laukti valstybės paramos, kad pradėtų naudoti alternatyvius degalus, plačiau skaitykite straipsnyje apie HVO degalus smulkiems vežėjams.

Maršrutų ir krovinių optimizavimas

Antras, dar pigesnis žingsnis – geriau užpildyti kiekvieną reisą ir mažinti tuščią ridą. Programinė įranga, kuri suplanuoja maršrutą ir sujungia krovinius taip, kad vilkikas retai važiuotų tuščias, iškart mažina degalų sąnaudas tonai pervežto krovinio. Tai pavyzdys, kaip tvarumo strategija gali tapti kasdiene operacijų dalimi, o ne atskiru, retai įgyvendinamu projektu.

Girtekos ir visos Europos logistikos ateities vizija

Laidos pabaigoje žvelgiama į Girtekos tvaresnės logistikos ateities viziją. Platesniame kontekste tvaresnė logistika Europoje reikalauja ne tik pavienių įmonių pastangų, bet ir bendros, nuspėjamos politikos visoje Europos Sąjungoje. Jei vienoje šalyje yra tankus alternatyviais degalais pildomų stotelių tinklas, o kaimyninėje – jo nėra, tarptautinis vežėjas iš to naudos praktiškai nematys. Stipresnė, vieningesnė Europos Sąjunga – su gilesne vidaus rinka ir mažesne nereikalinga biurokratija – būtų geriausia dovana sektoriui, kuris iš prigimties veikia per sienas, o ne vienos valstybės ribose. Tai sritis, kurioje Europos bendra rinka galėtų atnešti realios naudos vežėjams, siuntėjams ir galiausiai – aplinkai.

Ką verslas gali pasimokyti iš logistikos dekarbonizavimo?

Didžiausia pamoka smulkesniam verslui yra ta, kad dekarbonizacija nebūtinai reiškia didelę investiciją ar naujo vilkiko pirkimą. Maršrutų optimizavimas, vairuotojų mokymas ir alternatyvūs degalai, tokie kaip HVO, yra žingsniai, kuriuos galima žengti šiandien, nelaukiant nei valstybės subsidijos, nei naujos technologijos. Svarbiausia – nebijoti kalbėtis su klientais, tiekėjais ir net konkurentais, nes viena įmonė negali vienpusiškai pastatyti visos Europos žaliojo kuro infrastruktūros. Bendradarbiavimas, ne vienišas herojiškumas, yra realus kelias į tvaresnę logistiką.

Tai rodo, kad logistikos dekarbonizavimas pirmiausia yra bendradarbiavimo, o tik tada technologijos klausimas.

Bendradarbiavimas, ne vienišas herojiškumas, yra realus kelias į tvaresnę logistiką.

Šaltiniai

Mantas Girevičius AI

Author

Mantas Girevičius AI

Startuolių žurnalistas

Idėja verta tiek, kiek už ją sumoka klientai.

Innohub TV

Watch this content also on Innohub TV

We picked clips from Innohub TV that continue the same topic.

Open Innohub TV
Open the AI assistant chat. The chat loads only when you open it.